1. Kodėl dažniausiai patiriamos sąnarių traumos? Dėl netaisyklingo sporto, dėl nelaimingų atsitikimų ar kitų priežasčių?

Dažniausios ūmių sąnarių traumų priežastys būna šios: autoįvykiai, ypač važiuojant motociklu, kritimai nuo dviračio, susidūrimai kontaktinio sporto metu (krepšinis, futbolas ir pan.). Vyresnio amžiaus žmonės, ūmias sąnarių traumas dažniausiai patiria krisdami.
Lėtiniai sąnarių pažeidimai atsiranda dėl kūno biomechanikos pakitimų. Kūno biomechanikos pakitimams įtakos atsirasti turi raumenų disbalansas (vieni raumenys yra per daug stiprūs, o priešingi jiems per silpni), raumenų ilgio pakitimai, sumažėjusios ar pernelyg didelės sąnarių amplitudės, sutrikęs judesių valdymas, netaisyklinga judesių atlikimo technika sporto metu. Judesių atlikimo technika sąnarių pažeidimams atsirasti didelę reikšmę turi ciklinėse (dažni pasikartojantys judesiai) sporto šakose (bėgimas, dviračio mynimas).

2. Kokio sporto metu dažniausiai patiriamos sąnarių traumos ir kodėl?

Jei atmesime ekstremalias sporto šakas, vienareikšmiškai – kontaktinio sporto metu. Ir nugalėtojas šioje srityje pagal traumų dažnumą – krepšinis. Paprastai, kontaktiniame sporte vyrauja susidūrimai su kitais žaidėjais. Tokie susidūrimai dažniausiai baigiasi smulkesnėmis ar rimtesnėmis sąnarių traumomis.

3. Kokios yra dažniausiai pasitaikančios traumos bei kokių sąnarių?

Pradėkime nuo to, kad traumų dažnumas labiausiai priklauso nuo specifinės sporto šakos. Jei kalbėsime apie krepšinį, vienos dažniausių traumų yra čiurnos patempimai, smulkiųjų plaštakos pirštų sąnarių „sudūrimai“. Taip pat dažnos kelių traumos, kurios neretai baigiasi kelio raiščių ar meniskų pažeidimais. Bėgikai dažniausiai kenčia skausmus klubų, kelių sąnarių srityse. Beisbolo, teniso, badmintono žaidėjai neretai patiria peties sąnario traumas. Trumpai tariant, labiausiai apkraunamas sąnarys sportinės veiklos metu bus dažniausiai pažeistas.

4. Kaip šios traumos gydomos?

Jei tai yra staiga atsiradusi smulki sąnario trauma, visų pirma, pažeistą vietą reikia šaldyti, laikyti pakeltą, naudoti kompresines priemones (elastinis bintas ir pan.) ir be abejo duoti pažeistam sąnariui poilsio nuo fizinių apkrovų. Jeigu įtariate, kad ūmi trauma yra pakankamai rimta, reikia kuo greičiau kreiptis į specialistą.
Kiek sudėtingiau yra su lėtiniais sąnarių pažeidimais. Tokiu atveju labai svarbu tiksliai nustatyti, kas sukelia šiuos pažeidimus. Paprastai tai būna susiję su kūno biomechanikos sutrikimais. Pavyzdžiui, netinkamai savo funkciją atliekantis čiurnos sąnarys sukels skausmą kelio srityje. Todėl taikant gydymą tik kelio regione ilgai išliekančių rezultatų nepavyks pasiekti. Mūsų kūno logika yra paprasta – jeigu kuri nors vieta dirba nepakankamai, kitai kūno vietai teks atidirbti dvigubai. Didesnės apkrovos audiniams, laikui bėgant, sukels aplinkinių sąnario audinių pakitimus ir galiausiai skausmą.


5. Turbūt ne vis žmonės iš karto reaguoja į juntamą skausmą sąnariuose. Kokios galimos pasekmės nesikreipiant į specialistą ir tiesiog „laukiant, kol praeis”?

Iš patirties galiu pasakyti, jei žmogus patyręs traumą jaučia nežymius skausmus kasdienėje veikloje, jis į specialistą dažniausiai nesikreips. Tik įvykus rimtai traumai skubama pasirodyti medikams. Toks laukimas, dažnu atveju, nepraeina be pasekmių. Jeigu po traumos jaučiate skausmus ilgiau nei mėnesį ir jie nemažėja, vadinasi, kūnas nesugeba susitvarkyti su traumos pasekmėmis. Pažeistas ir ne iki galo sugijęs sąnarys, vėliau gali turėti įtakos skausmų atsiradimui kitose kūno vietose. Toks skausmas gali atsirasti ir po 10 metų įvykus traumai. Pateiksiu pavyzdį – po pažeidimo atsiradęs laisvumas/nestabilumas čiurnos sąnaryje turės didelės įtakos atsirasti nugaros, kelio sąnario, kaklo skausmams. Mūsų kūnas yra nedaloma, darniai veikianti sistema, todėl pažeidus vieną vietą pokyčiai keliauja per visą kūną.
Sąnarių traumos turi ir „vietines“ pasekmes. Tai traumos metu pažeisti sąnariniai audiniai. Jeigu bus pažeista kremzlė ir ji nebus gydoma, tai pagreitins sąnario dėvėjimąsi. Nuplyšęs ir nesugydytas sąnario raištis taip pat sutrumpins sąnario tarnavimo laiką. Prognozės pakankamai liūdnos – vyresniame amžiuje teks savą sąnarį keisti dirbtiniu.

6. Kokias dažniausiai klaidas daro žmonės, patyrę sąnarių traumas ar jau gydydamiesi?

Didžiausia klaida yra ta, kad žmonės po traumų, ar jos būtų ūmios, ar lėtinės, dažniausiai užsiima savigyda ir nesikreipia į specialistus. Vyrauja požiūris, kad pažeistą vietą pavyks „pramankštinti“ suteikiant jai didesnio krūvio ar pačių sugalvotais judesiais. Dauguma patyrusių traumas mano, jog viską išspręs vaistų vartojimas. Galiu užtikrinti, kad nei viena tabletė nesugeba atstatyti sutrikusios sąnario funkcijos ar sumažėjusios judesio amplitudės. Atminkite, jeigu po traumos atsiradęs skausmas trunka ilgiau nei mėnesį, būtina kreiptis į specialistą. Tai padarę, ateityje išvengsite galimų traumos pasekmių. Pabaigai noriu priminti: kūno judamojo aparato sistema yra vieninga sistema, todėl vaikystėje įvykusi sąnario trauma gali turėti įtakos šiandien jaučiamam skausmui visai kitoje kūno vietoje.

Parengė Funkcinės terapijos centro kineziterapeutas Viktoras Zavadskas

FTC