Populiarėjant šiam sportui, vis daugiau žmonių nusprendžia pasidžiaugti paplūdimio tinkliniu, o atėjus rudens sezonui žaidėjai aktyviai renkasi tinklinio salėse. Tačiau, kad ir kur nuspręstumėte žaisti tinklinį, svarbu nepamiršti, kad tai labai dinamiška sporto šaka, reikalaujanti didelės amplitudės staigių judesių ir geros koordinacijos, todėl tinkamai nepasiruošus šiam žaidimui gresia traumos.

Kokios traumos dažniausios tinklinyje?

Tinklinis – dinamiška sporto šaka, intensyviai apkraunanti kūną naudojant rankas, pakeltas virš galvos – tai ir rankų smūgiai kontaktuojant su žeme, ir smūgiai pašokus į orą be kūno atramos į žemės paviršių. Taip pat tinklinyje gausu pakartotinių apkrovų – šuoliai ir nusileidimai, staigūs krypties pokyčiai, o kadangi tai vyksta žaidžiant keliems žaidėjams sąlyginai mažoje erdvėje, papildomai atsiranda ir kontakto rizika. Tad kas dažniausiai nukenčia žaidžiant tinklinį? Dažniausios sužalojimo sritys – čiurnos, keliai ir pečiai, rankų pirštai ir nugara.

Traumų analizė rodo, kad čiurnų sužalojimas patiriamas maždaug kas 1000 valandų žaidimo ir sudaro beveik pusę visų tinklinio sužalojimų vyrams ir moterims nepriklausomai nuo žaidėjo profesionalumo lygio1,2. Dažniausias čiurnos sužalojamas įvyksta nusileidžiant po šuolio ar staigaus žingsnio metu, kai koja pastatoma ant į vidų pakreiptos pėdos – vadinamas čiurnos inversinissužalojimas, kuris pažeidžia priekinį blauzdikaulinį šeivikaulio (tibiofibular) raištį1. Pakartotinio pažeidimo rizika gerokai padidėja, jei ta pati koja jau buvo sužalota. Pasak tyrimų, pakartotiniai sužalojimai sudaro iki 80% visų čiurnos sužalojimų [1,2]. Todėl labiausiai čiurnas po inversinio sužalojimo reikia saugoti pirmus 6 mėnesius [1,2].

Kita dažna problema tinklinyje – kelių skausmai. Statistiškai tai antra pagal nusiskundimus problema ir dažniausiai atsiranda dėl girnelės savųjų raiščių uždegimo (pateleriniotendinito) arba girnelinio šlaunies (patelofemoralinio) skausmo sindromo, kurią patiria net 50% sportininkų vyrų,žaidžiančių tinklinį1. Dažniau šie sužalojimai pasitaiko žaidžiant tinklinį patalpose dėl kietos dangos, ant kurios pastoviai nusileidžiama po šuolio. Paplūdimio tinklinyje šie sužalojimai pasitaiko žymiai rečiau. Kita dažna problema – priekinio kryžminio raiščio patempimas ar plyšimas. Dažnai nutinka dėl netikėto žaidėjų susidūrimo ar nesėkmingo nusileidimo po šuolio dėl netaisyklingos kelio biomechanikos. Stengiantis žaidėjus apsaugoti nuo šių sužalojimų svarbu įvertinti šiuos pavojaus veiksnius:
– Vyrai šiuos sužalojimus patiria dažniau – didesnė masė, todėl stipresnis smūgis nusileidimo metu po šuolio [1]
– Dažniau patiria centro žaidėjai – statistiškai atlieka daugiau šuolių [1]
– Labiau būdinga žaidėjams, pasižymintiems aukštesniu vertikaliu šuoliu [1,3]
– Sparčiai padidinus šuolių kiekį treniruočių metu– stengiantis lavinti šuolio savybes [1,3]
– Svarbiausia priežastis – prasta neuro-raumeninė kelio kontrolė (kelių pertekliniai judesiai) [1,4]
– Pečių sužalojimai yra trečioji pagal dažnumą trauma tinklinyje ir sudaro nuo 8 iki 20% visų sužalojimų5. Kadangi tinklinyje gausu rankų judesių virš galvos (padavimai, užtvaros, kamuolio atmušimai), pečių juostos, rotatorių mandžetės raumenys ir sausgyslės dažnai patiria perkrovas ir nuovargį – tai lemia lėtinius pakartotinio streso sužalojimus be aiškios trauminės priežasties [1].

Tarp rizikos veiksnių yra:
– Ankstesni peties sužalojimai
– Sumažėjusi peties vidinė rotacija ir per didelė išorinė rotacija
– Jėgos santykio disbalansas tarp ekscentinės peties išorinės rotacijos jėgos– gebėjimas stabdyti atmušamą kamuolį ir koncentrinės vidinės rotacijos jėgos – gebėjimas smūgiuoti į kamuolį
– Dažnai kartojami smūgiai ištiesus ranką virš galvos šuolio metu – svarbu bendras tokių smūgių skaičius viso per visą žaidimo sezoną
– Mentės judesių disfunkcija – mobilumo ir stabilumo
– Šerdies (juosmeninio korseto) raumenų silpnumas ir jo sukeliamas nestabilumas [1,3,5]
– Tad kaip galima išvengti arba bent jau sumažinti šių sužalojimų kiekį? Šioje vietoje gali padėti kineziterapeutas, įvertinantis ir nustatantis silpnąsias judamojo aparato vietas ir judesio sutrikimus bei padedantis juos spręsti dar prieš atsirandant traumai.

Žaidžiant su kamuoliu netrūksta ir pirštų sužalojimų. Dažni blokavimai, atmušimai sudaro pavojų sužaloti pirštus – dažniausiai pasitaiko pirštų kaulų lūžiai, išnirimai, sausgyslių ir raiščių patempimai ir plyšimai. Jei žaidimo metu pajutote skausmą piršte ar nebegalite jo sulenkti ar ištiesti, jau reikėtų kreiptis į sveikatos specialistą tam, kad jis įvertintų galimą sužalojimą.

Dar viena dažna sveikatos problema tinklinyje – ūmūs ir lėtiniai nugaros skausmai. Dažniausiai šie skausmai patiriami dėl raumenų ir raiščių patempimų atliekant staigius judesius, keliant rankas virš galvos ir išriečiant nugarą ar dažnai kartojant tuos pačius veiksmus – sudarant perkrovą. Didžioji dalis šių skausmų gali būti išspęsti poilsiu, kineziterapijos procedūromis ir keičiant treniruočių programą.

Svarbiau atkreipti dėmesį į nugaros skausmus, kurie gali plisti į kirkšnį, sėdmenį, keliauti žemiau per visą koją iki pėdos. Pojūčiai kaip skausmas, tirpimas, silpnumas, plintantis per koją, gali būti sukeliami rimtų stuburo sužalojimų – disko išvaržos, spaudžiamo nervo. Jei jaučiamas iradijuojantis – plintantis – skausmas, svarbu kineziterapeuto įvertinimas, kuris esant poreikiui rekomenduotų atlikti magnetinio rezonanso tyrimą, neurologo konsultaciją arba, neradus pavojaus ženklų, parinktų tinkamus gydymo metodus ir technikas. Tačiau tokie pojūčiai nereiškia karjeros ar pamėgto žaidimo pabaigos – tinkamai atlikus reabilitaciją ir išsprendus judamojo aparato sutrikimus, išnykus simptomams žaidėjai paprastai gali grįžti į mėgstamą žaidimą.
Taip pat reiktų atkreipti dėmesį į skausmą, kuris atsiranda pasilenkiant atgal, atsilošiant. Jei toks skausmas atsirado netikėtai po šuolio ir tęsiasi ilgiau nei mėnesį gali būti patirtas stresinis stuburo lūžis, spondilolizė – tokiu atveju taip pat reikėtų pasikonsultuoti su specialistu.

Siekiant sumažinti traumų riziką, svarbu visos komandos pastangos. Žaidėjams su kineziterapeuto priežiūra svarbu:

Atkreipti dėmesį į jau įvykusias traumas – pilnai išsigydyti sužalojimus ir pašalinti netinkamus judamojo aparato kompensavimo mechanizmus – tam reikalingas kineziterapeuto įvertinimas ir priežiūra
Sustiprinti ir palaikyti taisyklingai veikiančius šerdies raumenis
Sustiprinti klubų atitraukėjus, pritraukėjus, lenkėjus ir visus sėdmenų raumenis, keturgalvius raumenis – taip užtikrinant veikiantį kelio stabilizavimo mechanizmą ir gerą smūgio sugėrimą šuolių metu1,3
Ištempti įtemptą peties sąnario kapsulę ir raumenis (ypač dominuojančios rankos) siekiant padidinti sumažėjusią vidinės rotacijos amplitudę1,5
Subalansuoti pečių raumenų koncentrinį ir ekscentrinį pajėgumą ir abiejų rankų jėgą. Taip pat sustiprinti rotatorių mandžetes raumenis, saugančius peties sąnarį5
Sustiprinti mentę stabilizuojančius raumenis ir užtikrinti gerą mentės mobilumą3
Pasirūpinti tinkama mityba, skysčių vartojimu ir poilsiu
Paruošti sužalojimų prevencines programas pagal sportininko sveikatos lygį, pajėgumą ir žaidimo pozicijai būdingą krūvį

Kineziterapeuto patarimai treneriams:

Išmokyti taisyklingų puolimo, šuolio ir nusileidimo technikų6
Išmokyti taisyklingų gynybinių padėčių, kritimų, užtvarų technikų6
Suplanuoti sezono treniruočių tvarkaraštį taip, kad sezono pradžioje sumažintų puolimo, smūgio virš galvos judesių kiekį – nebūtina kiekvieną treniruotę lavinti smūgį ir blokavimą taip perkraunant pečių juostą ir kelius3
Sekti sportininkų savijautą, vengti persitreniravimo, neadekvačių krūvių
Prieš mokantis naujų technikų įsitikinti, kad sportininkai turi tai technikai atlikti reikalingą mobilumą, sąnarių stabilumą, raumenų jėgą
Skirti pakankamą dėmesį technikos lavinimui ir taisyklingam veiksmų atlikimui
Atlikti tinkamą bazinį pasiruošimą ir vengti ankstyvos specializacijos pasiruošimo sezonui metu
Pozicinė rotacija – kartais pakeiskite žaidėjų pozicijas, pasirūpinkite visapusišku lavinimu3
Sumažinti riziką žaidimo metu – nebūtina kiekvieną kartą sukurti pavojingas situacijas puolėjams
Čiurnų atsistatymui svarbiausia – darbas su čiurnos kontrole, propriocepcija – kūno padėties pajutimas, raumenų jėga, tačiau, pradžioje, jei per pastaruosius 6 mėnesius jau buvo patirta čiurnų trauma, gali būti naudinga panaudoti ir čiurnos įtvarą1,3
Tinkamai atlikus šiuos žingsnius, galima gerokai sumažinti traumų tikimybę ir pasirūpinti, kad žaidėjai nepraleistų treniruočių bei žaidimo dėl sužalojimų. Į žaidimą sugrįžti rekomenduojama tik specialistui leidus.

1. Reeser, J. C., Verhagen, E. E., Briner, W. W., Askeland, T. I., &Bahr, R. R. (2006). Strategiesforthepreventionofvolleyballrelatedinjuries. BritishJournalOfSportsMedicine, 40(7), 594-600.

2. Bahr R, Karlsen R, Lian O, et al. Incidenceandmechanismsofacuteankleinversioninjuriesinvolleyball. A retrospectivecohortstudy. Am J SportsMed 1994;22:595–600.

3. Resser, J.C., Bahr, R. PrinciplesofPreventionandTreatmentofCommonVolleyballInjuries. FIVB MedicalCommission, Retrievedfrom: http://www.fivb.org/EN/Medical/Document/FIVB_Medical_Injury_Prevention.pdf

4. Lian, O. O., Refsnes, P. E., Engebretsen, L. L., &Bahr, R. R. (2003). Performancecharacteristicsofvolleyballplayerswithpatellartendinopathy. American JournalOfSportsMedicine, 31(3), 408-413.

5. Wang, H. K., &cochrane, T. T. (2001). Mobilityimpairment, muscleimbalance, muscleweakness, scapularasymmetryandshoulderinjuryin elite volleyballathletes. / Alteration de lamobilite, desequilibremusculaire, faiblessemusculaire, asymetriescapulaire et blessure a l ‘ epaulechezdesjoueurs de volleyball de hautniveau. JournalOfSportsMedicine&PhysicalFitness, 41(3), 403-410.

6. Bahr R, Lian O, Bahr IA. A twofoldreductionintheincidenceofacuteanklesprainsinvolleyballaftertheintroductionofaninjurypreventionprogram: a prospectivecohortstudy. Scand J MedSciSports 1997;7:172–7.

Parengė Funkcinės terapijos centro kineziterapeutas Eimantas Žeimys

FTC