Gydant Radikulitą: Nuo Skausmo Iki Palengvėjimo

Radikulitas - kas tai?

Radikulitas, dar žinomas kaip radikulopatija, yra nervinių nugaros smegenų šaknelių uždegimas, atsirandantis dėl pastarųjų suspaudimo ar sudirginimo. Šią neurologinę patologiją dažniausiai sukelia tarpslankstelinio disko išvarža, tačiau ją taip pat gali sukelti kitos stuburo struktūrų anomalijos, pavyzdžiui, stuburo slanksteliuose susiformavę osteofitai, sąnarių hipertrofija ar raiščių sustorėjimas.

Anatomiškai žiūrint, nugaros smegenų nervinės šaknelės yra nervinių skaidulų pluoštai, prasidedantys nugaros smegenyse ir išeinantys per tarpslankstelinio disko ir slankstelio angą, vadinama neuraline foramena. Šios šaknelės perduoda sensorinius ir motorinius signalus tarp nugaros smegenų ir periferinių nervų, inervuojančių raumenis, odą bei kitus organus.

Esant radikulitui, šios nervinės šaknelės patiria mechaninį suspaudimą ar cheminį dirginimą dėl gretimų stuburo struktūrų pokyčių. Dažniausiai pasitaikanti priežastis būna atsiradusi tarpslankstelinio disko išvarža, kai disko branduolio (nucleus pulposus) dalis išsiveržia per fibrozinį žiedą (anulus fibrosus) ir suspaudžia greta esančią nervinę šaknelę. Kitos galimos priežastys apima slankstelių osteoartritą, spondilolistezę, kaklo spondiloartrozę, krūtinės spondiloartrozę, siaurinančią neuralinio forameno stenozę ar uždegiminius procesus, tokius kaip spondilodiscitas.

Kliniškai radikulitas pasireiškia skausmu, kuris prasideda nugaroje ir sklinda į atitinkamas dermatomų zonas rankose, ar kojose pagal paveiktos nervinės šaknelės inervacijos sritį. Pavyzdžiui, L5 ar S1 šaknelių radikulopatija gali sukelti skausmą, plintantį į sėdmenis, šlaunies nugarinę dalį, blauzdą ir pėdą. Be skausmo, gali pasireikšti ir kiti neurologiniai simptomai - parestezijos (dilgčiojimas, badymas), hipestezija (jautrumo sumažėjimas), raumenų silpnumas ar refleksų pokyčiai.

Radikulito simptomai

Skausmas yra vienas iš pagrindinių ir dažniausiai pasitaikančių radikulito simptomų. Jis pasireiškia kaip aštrus, deginantis, dažnai tarsi elektros srovės sukeltas pojūtis. Radikulitinis skausmas pradžioje lokalizuojasi nugaros srityje būtent ties pažeistos šaknelės segmentu, tačiau vėliau išplinta į atitinkamą dermatomą - odos sritį, kurią inervuoja ta paveikta šaknelė. Priklausomai nuo pažeidimo lygio, skausmas gali plisti į galūnes: kojų skausmas, dar vadinamas lumbosakraline radikulopatija, būdingas esant L4-S1 stuburo segmento šaknelių pažeidimui, o rankų skausmas (cervikobrachialinė radikulopatija) atsiranda pažeidus C5-T1 segmento šakneles. Skausmo intensyvumas dažnai sustiprėja atliekant specifinius judesius, pavyzdžiui, pasilenkiant, pasukant liemenį ar čiaudint, nes šie veiksmai padidina spaudimą tarpslankstelinių diskų srityje ir dar labiau suspaudžia ir taip jau pažeistą nervą.

Be skausminio sindromo, radikulitas taip pat pasireiškia įvairiais jutimo sutrikimais paveiktoje dermatomų zonoje. Dėl nervinių skaidulų pažeidimo, kurios perduoda sensorinius signalus iš odos ir gilesnių audinių, gali atsirasti hipoestezija (sumažėjęs jautrumas lietimui, spaudimui, temperatūrai), parestezijos (spontaniškas dilgčiojimo, badymo, skruzdėlių bėgiojimo pojūtis) ar net visiška anestezija (jautrumo praradimas). Šie simptomai dažnai lokalizuojasi galūnių distalinėse dalyse, pavyzdžiui, pėdose, plaštakose ar pirštuose, nes šias sritis inervuoja ilgiausios ir labiausiai pažeidžiamos nervinės skaidulos.

Motoriniai sutrikimai yra dar vienas svarbus radikulito simptomų kompleksas, atsirandantis dėl motorinių nervinių skaidulų, inervuojančių skeleto raumenis, pažeidimo. Dažniausiai pasitaikantys motoriniai simptomai yra raumenų silpnumas, hipotrofija ir paralyžius paveiktos šaknelės inervuojamoje srityje. Pavyzdžiui, L5 radikulopatija gali sukelti blauzdos tiesiamųjų ir pėdos lenkiamųjų raumenų silpnumą, sunkumą eiti ant kulnų, o C7 šaknelės pažeidimas - tricepso raumenų silpnumą ir sunkumą ištiesiant alkūnes. Šie motoriniai deficitai gali smarkiai sutrikdyti asmens judrumą ir gebėjimą atlikti kasdienes veiklas.

Klinikinėje praktikoje radikulito simptomai dažnai vertinami naudojant įvairias neurologinio ištyrimo skales ir testus. Pavyzdžiui, raumenų jėgai vertinti naudojama Medicininių tyrimų tarybos raumenų jėgos skalė nuo 0 iki 5 balų, kur 0 reiškia visišką paralyžių, o 5 - normalią jėgą. Sensoriniai sutrikimai tiriami naudojant adatos dūrio, lietimo, vibracijos ir propriocepcijos testus paveiktose dermatomose. Refleksų pokyčiai, tokie kaip sumažėjęs ar išnykęs Achilo refleksas esant S1 radikulopatijai, taip pat yra svarbūs diagnostiniai požymiai. Be to, specifiniai provokuojantys testai, pavyzdžiui, Lasegue (tiesios kojos pakėlimo) mėginys ar Spurlingo testas, gali padėti nustatyti pažeistos nervinės šaknelės lygį ir diferencijuoti radikulitą nuo kitų galimų atsiradusio skausmo priežasčių.

Krūtinės radikulitas

Krūtinės radikulitas yra daug retesnė, tačiau ne mažiau varginanti nervų šaknelių pažeidimo forma, lokalizuota jau tik krūtinės srityje. Ši būklė atsiranda, kai uždegimas ar kompresija paveikia vieną ar kelias nervines šakneles, išeinančias iš krūtininės nugaros smegenų dalies (Th1-Th12). Nors krūtinės radikulitas pasitaiko rečiau nei kaklo ar juosmens sričių radikulopatijos, jo simptomai gali būti ne mažiau intensyvūs.

Dažniausia krūtinės radikulito priežastis yra jau egzistuojanti tarpslankstelinio disko išvarža krūtininiame stuburo segmente. Dėl degeneracinių pakitimų ar traumos, disko žiedas (anulus fibrosus) gali įplyšti, o minkštoji disko dalis (nucleus pulposus) išsiveržti už jo ribų ir suspausti greta esančias nervines šakneles. Be disko išvaržos, kitos galimos etiologinės priežastys yra susidarę slankstelių osteofitai spondilozės metu, siaurinantys tarpslankstelinio disko angas (foraminas), prasidėję uždegiminiai ar infekciniai procesai (spondilodiscitas), stuburo traumos ar lūžiai bei rečiau pasitaikantys nugaros smegenų navikai ar metastazės.

Kliniškai krūtinės radikulito simptomai gali būti labai įvairūs ir nespecifiniai, todėl neretai klaidingai būna priskiriami kitoms ligoms. Pagrindinis simptomas yra aštrus, tarsi duriantis ar deginantis skausmas, plintantis iš nugaros į krūtinės sienelę pagal pažeistos nervinės šaknelės dermatomą. Skirtingai nuo kaklo ar juosmens radikulopatijų, krūtinės radikulito skausmas neišplinta į galūnes, o apsiriboja krūtinės, pilvo ar nugaros sritimis. Skausmas dažnai sustiprėja įkvėpimo metu, kosint ar čiaudint, nes padidėja slėgis krūtinės ląstoje. Dėl skausmo pobūdžio ir lokalizacijos krūtinės radikulitas neretai imituoja kardiovaskulines (krūtinės angina, ūminis koronarinis sindromas), pulmonologines (pleuritas) ar virškinimo trakto (gastroezofaginis refliuksas, skrandžio opa) patologijas, todėl taip svarbu pirmiausiai atlikti detalų ištyrimą šioms būklėms atmesti.

Be skausmo, krūtinės radikulito metu taip pat gali pasireikšti sensoriniai ir motoriniai simptomai pažeisto segmento dermatomų, ar miotomų srityse. Jutiminiai sutrikimai apima dilgčiojimą, badymą ar jautrumo sumažėjimą krūtinės ar pilvo srityje. Motoriniai simptomai pasitaiko rečiau ir gali apimti tarpšonkaulinių ar pilvo raumenų silpnumą, dėl ko gali sutrikti kvėpavimo mechanika, ypač esant daugybiniam nervų šaknelių pažeidimui. Labai retais atvejais, esant stipriam uždegimui ar didelei kompresijai, gali išsivystyti ir autonominės nervų sistemos sutrikimai, pasireiškiantys prakaitavimu, odos spalvos ar temperatūros pokyčiais paveiktoje zonoje.

Radikulito gydymas

Radikulito gydymas visuomet yra kompleksinis procesas, apimantis įvairias medikamentines ir nemedikamentines priemones, kurių pagrindinis tikslas būna sumažinti uždegimą, malšinti skausmą, atkurti pažeistų nervų šaknelių funkciją ir pagerinti paciento gyvenimo kokybę. Gydymo taktika parenkama individualiai, atsižvelgiant į simptomų sunkumą, trukmę, pažeidimo lokalizaciją ir bendrą paciento sveikatos būklę.

Kompleksinis gydymo procesas

• Medikamentinės priemonės
• Nemedikamentinės priemonės
• Tikslas - sumažinti uždegimą, malšinti skausmą, atkurti pažeistų nervų šaknelių funkciją, pagerinti gyvenimo kokybę
• Individuali gydymo taktika, atsižvelgiant į simptomų sunkumą, trukmę, pažeidimo lokalizaciją ir bendrą sveikatos būklę

Medikamentinė terapija

• Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo - ibuprofenas, diklofenakas, naproksenas
• Opioidiniai analgetikai stipriam skausmui (su gydytojo priežiūra) - tramadolis, oksikodonas
• Neuropatinio skausmo gydymas - pregabalinas, gabapentinas, duloksetinas
• Raumenų relaksantai - tizanidinas, bakofenas

Kineziterapija

• Specializuoti pratimai - nugaros ir pilvo raumenų stiprinimas, stuburo stabilumo ir lankstumo gerinimas
• Tempimo, izometriniai ir McKenzie pratimai
• Fizioterapijos procedūros - šilumos/šalčio terapija, elektrostimuliacija (TENS), ultragarsas, masažas
• Kvalifikuotų specialistų atliekamos procedūros pagal individualius poreikius ir gydytojo rekomendacijas

Invazinės gydymo priemonės

• Vietinės kortikosteroidų injekcijos į epidurinį tarpą pažeidimo lygyje
• Mažina uždegimą, patinimą ir skausmą, sudaro sąlygas nervų regeneracijai
• Atliekama rentgeno ar ultragarsinio vizualizavimo kontrolėje
• Derinamos su kitomis gydymo priemonėmis

Chirurginė intervencija

• Svarstoma, kai simptomai išlieka intensyvūs nepaisant konservatyvaus gydymo ar progresuoja neurologiniai deficitai
• Mikrodiskektomija - pašalina išvaržos pažeistą disko dalį
• Foraminotomija - praplečia tarpslankstelinio disko angą, sumažina nervų šaknelių kompresijos laipsnį
• Minimaliai invazinės procedūros naudojant mikrochirurginius instrumentus ir endoskopines technikas
• Sudėtingesniais atvejais - spondilodezė ar dirbtinių diskų implantavimas stuburo stabilizavimui

Pooperacinė reabilitacija

• Palaipsniui didinama fizinė veikla
• Kineziterapija ir ergoterapija raumenų jėgos, ištvermės ir koordinacijos atkūrimui
• Taisyklingos laikysenos, saugių judesių atlikimo technikos, streso valdymo metodų mokymas
• Reguliari mankšta, sveikas kūno svoris, ilgo sėdėjimo/stovėjimo ir sunkių daiktų kėlimo ribojimas

Radikulito gydymas namuose

Radikulito gydymas namuose taip pat apima įvairias priemones, padedančias mažinti skausmą, uždegimą ir gerinančias bendrą stuburo būklę. Vienas iš dažniausiai taikomų metodų yra šaltų ir šiltų kompresų terapija. Ūmioje ligos fazėje rekomenduojama naudoti šaltus kompresus ar ledo pakuotes, dedant jas ant skausmingos vietos 15-20 min. kas 2-3 val. Svarbu neužmiršti apsaugoti odą, nedėti ledo tiesiogiai ant jos. Lėtiniam skausmui malšinti tinkamesnė yra šilumos terapija, skatinanti kraujotaką ir atpalaiduojanti raumenis. Šiltus kompresus, elektrines šildykles ar vonios užpilus naudokite 2-3 kartus per dieną po 15-20 min., tačiau venkite pernelyg didelio karščio.

Reguliari mankšta ir fizinė veikla yra kita būtina radikulito gydymo dalis. Lengvi tempimo pratimai padeda atpalaiduoti įsitempusius raumenis ir sumažinti spaudimą nervų šaknelėms. Juos reikėtų atlikti atsargiai, išlaikant 10-30 sek. tarpus ir kartojant po 3-5 kartus kiekvieną pratimą. Stuburo stabilizavimo pratimų tikslas - stiprinti giliuosius nugaros ir pilvo raumenis. Rekomenduojami "tiltelio", "katės" ar "supermeno" pratimai, atliekami 2-3 serijomis po 10-15 pakartojimų, palaipsniui didinant intensyvumą pagal individualius pajėgumus.

Tinkama laikysena ir ergonomika taip pat labai svarbios mažinant radikulito simptomus. Stenkitės išlaikyti tiesią nugarą sėdint ar stovint, venkite ilgo buvimo vienoje pozicijoje. Naudokite ergonomiškas kėdes, reguliuokite darbo stalo ir kompiuterio ekrano aukštį. Miegui rinkitės pakankamai kietą čiužinį ir specialias pagalves kaklo bei nugaros atramai.

Stresas ir nerimas gali sustiprinti raumenų įtampą bei skausmą, todėl svarbu išmokti atsipalaiduoti. Tam gali padėti:

• Gilaus kvėpavimo, meditacijos ar vizualizacijos technikos
• Maloni veikla, raminanti muzika ar buvimas gamtoje

Sveika mityba ir pakankamas skysčių vartojimas taip pat prisideda prie radikulito gydymo. Subalansuotas maisto racionas, turtingas vaisių, daržovių, liesos mėsos ir žuvies, užtikrina reikiamų medžiagų gavimą jūsų organizmui. Omega-3 riebalų rūgštys ir vitaminas D mažina kilusius uždegimus bei stiprina kaulų sveikatą. Gerkite pakankamai vandens (6-8 stiklines per dieną), kad palaikytumėte audinių elastingumą ir pašalintumėte susikaupusius toksinus.

Gydytojas gali paskirti vaistus nuo skausmo - svarbu laikytis nurodytos vartojimo schemos ir nevartoti jų ilgiau ar didesnėmis dozėmis be gydytojo žinios. Informuokite jį apie galimus šalutinius poveikius ar bendros būklės pokyčius.

Kai kurie alternatyvūs gydymo metodai, tokie kaip akupunktūra, masažas, chiropraktika ar joga, taip pat gali būti naudingi malšinant radikulito simptomus. Vis dėlto prieš taikant bet kurį iš jų, būtina pasitarti su gydytoju dėl tinkamumo ir saugumo.

Radikulito pratimai

Tinkamai parinkti ir reguliariai atliekami pratimai padeda sumažinti skausmą, pagerinti judrumą ir sustiprinti nugaros raumenis. Visgi, svarbu atsiminti, kad pratimus reikėtų atlikti atsargiai, pradedant nuo lengvesnių ir tik palaipsniui didinant krūvį. Idealiu atveju, pratimų programą turėtų sudaryti ir prižiūrėti kvalifikuotas specialistas, pavyzdžiui, kineziterapeutas.

Nugaros atpalaidavimo pratimai 

Šie pratimai padeda sumažinti raumenų įtampą ir atpalaiduoti skausmingą nugaros sritį.

Keturpėsčios padėties pratimas

• Atsiklaupkite ant kelių ir rankas padėkite ant grindų pečių plotyje.
• Lėtai įkvėpdami išrieskite nugarą ir pažiūrėkite į lubas (kačiuko poza).
• Iškvėpdami suapvalinkite nugarą, nuleiskite galvą žemyn ir įtempkite pilvo raumenis (kupros poza).
• Pakartokite 10-15 kartų, kiekvieną padėtį išlaikydami 5-10 sekundžių.

Dubens pakėlimas gulint

• Atsigulkite ant nugaros, kojas sulenkite per kelius, pėdas padėkite ant grindų.
• Įtempkite sėdmenis ir lėtai kelkite dubenį nuo grindų, kol kūnas sudarys tiesią liniją nuo kelių iki pečių.
• Išlaikykite šią padėtį 5-10 sekundžių, tada lėtai nuleiskite dubenį atgal ant grindų.
• Pakartokite 10-15 kartų.

Stuburo tempimo pratimai 

Tempimo pratimai padidina stuburo lankstumą ir sumažina spaudimą nervų šaknelėms.

Sėdint lenktis į priekį

• Atsisėskite ant kėdės krašto, pėdas padėkite ant grindų pečių plotyje.
• Lėtai lenkitės į priekį, slinkdami rankomis žemyn kojų link, kol pajusite tempimą nugaroje ir kojų gale.
• Išlaikykite šią padėtį 10-15 sekundžių, tada lėtai grįžkite į pradinę padėtį.
• Pakartokite 5-10 kartų.

Kojos tempimas gulint

• Atsigulkite ant nugaros, vieną koją sulenkite per kelį.
• Sulenktos kojos kelį apkabinkite abiem rankomis ir atsargiai traukite link krūtinės, kol pajusite tempimą sėdmens srityje.
• Išlaikykite šią padėtį 10-30 sekundžių, tada lėtai nuleiskite koją.
• Pakartokite 3-5 kartus kiekvienai kojai.

Atminkite, kad pratimai turėtų būti atliekami reguliariai, bent 3-5 kartus per savaitę, norint pasiekti geriausių rezultatų. Skausmui padidėjus ar atsiradus kitiems nerimą keliantiems simptomams, pratimus reikėtų nutraukti ir pasitarti su gydytoju ar kineziterapeutu. Taip pat svarbu derinti pratimus su kitomis gydymo priemonėmis, tokiomis kaip medikamentai, fizioterapija ar gyvenimo būdo pokyčiai, siekiant kompleksiškai išspręsti radikulito problemą.

Vaistai nuo radikulito

Radikulito gydymui naudojami įvairūs vaistai, kurių tikslas - mažinti uždegimą, malšinti skausmą ir atpalaiduoti raumenis. Vaistų pasirinkimas priklauso nuo simptomų sunkumo ir individualių paciento poreikių. Dažniausiai skiriami vaistai apima:

• Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo: ibuprofenas, naproksenas ar diklofenakas, mažina uždegimą ir skausmą. Jie veikia blokuodami prostaglandinų gamybą, kurie yra pagrindiniai uždegimo mediatoriai. Tai yra pirmojo pasirinkimo vaistai lengvų ir vidutinio sunkumo radikulitų atvejais. Svarbu laikytis gydytojo nurodymų dėl dozavimo ir vartojimo trukmės, nes ilgalaikis vaistų vartojimas gali sukelti šalutinį poveikį, pavyzdžiui, virškinimo trakto sutrikimus.
• Raumenis atpalaiduojantys vaistai: Preparatai, tokie kaip tizanidinas ar metokarbamolis, padeda atpalaiduoti įsitempusius ir spazmuojančius raumenis. Jie veikia slopindami nervinių impulsų perdavimą iš stuburo į raumenis. Raumenis atpalaiduojantys vaistai dažnai skiriami kartu su priešuždegiminiais vaistais ar analgetikais, siekiant sustiprinti jų poveikį ir pagerinti judrumą. Būtina atsargiai vartoti šiuos vaistus, nes jie gali sukelti mieguistumą ir svaigulį.
• Narkotiniai analgetikai: Esant stipriam, nepakeliamam skausmui, gydytojas gali skirti narkotinius skausmą malšinančius vaistus, tokius kaip kodeinas, oksikodonas ar morfinas. Šie vaistai veikia tiesiogiai centrinę nervų sistemą, slopindami skausmo signalų perdavimą. Narkotiniai analgetikai turėtų būti vartojami tik trumpą laiką ir griežtai laikantis gydytojo nurodymų, nes jie gali sukelti priklausomybę ir stiprų šalutinį poveikį, pavyzdžiui, pykinimą, vėmimą ar vidurių užkietėjimą.

Leidžiami vaistai nuo radikulito

Kai geriamų vaistų nepakanka radikulito simptomams sukontroliuoti, gydytojas gali paskirti leidžiamus vaistus. Šie vaistai būna suleidžiami tiesiai į uždegimo ar skausmo vietą, taip užtikrinant greitesnį ir stipresnį jų poveikį. Leidžiamų vaistų sąrašą sudaro gydytojas, atsižvelgdamas į individualias paciento sveikatos ypatybes ir ligos sunkumą. Dažniausiai naudojami leidžiami vaistai yra:

• Kortikosteroidų injekcijos: Tai sintetiniai hormonai, pasižymintys stipriu priešuždegiminiu poveikiu. Kortikosteroidai, tokie kaip deksametazonas ar betametazonas, būna suleidžiami tiesiai į pažeistą nugaros sritį, siekiant greitai sumažinti uždegimą ir palengvinti simptomus. Tokios injekcijos yra atliekamos rentgeno ar ultragarso kontrolėje, siekiant užtikrinti tikslų vaisto patekimą į reikiamą vietą. Kortikosteroidų injekcijos paprastai derinamos su vietiniais anestetikais, kad būtų pasiektas greitas skausmo palengvėjimas.
• Epidurinės steroidų injekcijos: Šios injekcijos atliekamos suleidžiant kortikosteroidus į epidurinę erdvę - sritį tarp stuburo slankstelių ir kietojo smegenų dangalo. Epidurinės injekcijos leidžia platesnį vaisto pasiskirstymą ir gali efektyviai sumažinti uždegimą bei skausmą išilgai viso pažeisto nervų šaknelių segmento. Jos dažniausiai naudojamos esant daugybinių nervų šaknelių pažeidimui ar neefektyviam gydymui kitais metodais. Procedūra atliekama naudojant vietinę nejautrą ir rentgeno kontrolę, siekiant išvengti komplikacijų.

Svarbu paminėti, kad leidžiami vaistai nuo radikulito turėtų būti naudojami tik gydytojo priežiūroje ir tik kaip dalis viso kompleksinio gydymo plano. Injekcijos gali sukelti įvairių šalutinių poveikių, tokių kaip infekcija, kraujavimas ar alerginės reakcijos, todėl būtina atidžiai stebėti savo būklę. Be to, ilgalaikis ar dažnas kortikosteroidų vartojimas gali sukelti ir sisteminius šalutinius reiškinius, pavyzdžiui, kaulų tankio sumažėjimą ar imunosupresiją.

Dažniausiai užduodami klausimai

Per kiek laiko praeina radikulitas?

Radikulito trukmė labai priklauso nuo jo priežasties, simptomų sunkumo bei paciento sveikatos būklės. Dažniausiai simptomai pradeda švelnėti per kelias savaites po gydymo pradžios, tačiau kai kuriems pacientams gali prireikti ilgesnio laiko:

• Lengvi atvejai: Gali praeiti per 4-6 savaites, ypač jei laiku pradedamas veiksmingas gydymas ir pacientas laikosi visų gydytojo nurodymų.
• Vidutinio sunkumo atvejai: Reikalingas intensyvesnis gydymas ir gali užtrukti nuo kelių mėnesių iki pusės metų.
• Sunkūs atvejai: Gali užtrukti ilgiau nei pusė metų, kartais reikalingas chirurginis įsikišimas ar ilgalaikė reabilitacija.

Kaip gydyti radikulitą?

Radikulito gydymas yra kompleksinis ir individualiai pritaikomas procesas, priklausomai nuo simptomų sunkumo ir paciento būklės. Dažniausiai taikomas medikamentinis gydymas, apimantis nesteroidinių vaistų nuo uždegimo, raumenis atpalaiduojančių vaistų ir kartais kortikosteroidų (geriamų ar leidžiamų) skyrimą, siekiant sumažinti skausmą, uždegimą ir raumenų įtampą. Kineziterapija taip pat vaidina svarbų vaidmenį gydant radikulitą. Manualinės terapijos technikos, tokios kaip masažas ir mobilizacija, padeda atpalaiduoti raumenis ir pagerinti judesių amplitudę, o specialiai parinkti pratimai stiprina stuburo stabilumą, didina lankstumą ir mažina skausmo simptomus. Kai konservatyvus gydymas neduoda pakankamo efekto, gali būti taikomos intervencinės procedūros, pavyzdžiui, epidurinės steroidų injekcijos tiesiogiai į pažeistą sritį uždegimui mažinti arba nervų blokados laikinai nutraukti skausmo signalų perdavimą. Chirurginis gydymas, apimantis esamos disko išvaržos pašalinimą ar nervų šaknelių dekompresiją, paprastai yra paskutinė priemonė, taikoma pacientams, kuriems nepadeda konservatyvus gydymas arba esant jau sunkiems neurologiniams sutrikimams.