Stuburo išvaržos - dažna stuburo patologija, kylanti dėl degeneracinių tarpaslankstelinių diskų pokyčių. Jų metu pažeidžiamas disko geltonosios ir skaidulinės žiedų vientisumas bei išstumiamas kremzlinis branduolys. Išvaržų dažnis didėja su amžiumi ir yra siejamas su stuburo apkrovos veiksniais. Dažniausiai išsivysto juosmeninės arba kaklinės stuburo dalies išvaržos. Jos gali spausti nervinius audinius bei sukelti radikulopatiją - skausmą, parestezijas ir silpnumą galūnėse. Be konservatyvaus gydymo, taikomi ir chirurginiai metodai, tokie kaip mikrodiskektomija ar stuburo stabilizavimo operacijos. Išvaržų recidyvas galimas net ir po sėkmingo chirurginio gydymo. Todėl svarbu laikytis prevencijos priemonių - tinkamos stuburo biomechanikos, fizinio aktyvumo, svorio kontrolės. Šiame straipsnyje nušviesime išvaržų klasifikaciją, rizikos veiksnius, modernias diagnostikos ir gydymo galimybes bei profilaktiką, remiantis naujausiais moksliniais įrodymais ir patarsime kaip kineziterapija gali padėti tvarkytis su šia būkle.
Stuburo išvaržos simptomai
Bendri išvaržos simptomai
- Nugaros skausmas, ypač sustiprėjantis fizinio krūvio metu ar ilgą laiką sėdint. Gali būti juntamas tam tikroje stuburo vietoje arba sklisti plačiau.
- Skausmas, spinduliuojantis į galūnes. Jis priklauso nuo pažeistų nervų šaknelių ir gali būti juntamas kojose ar rankose.
- Radikulopatija - dilgčiojimo, tirpimo, "elektros iškrovos" pojūčiai galūnėse dėl nervinių šaknelių dirginimo.
- Raumenų silpnumas ir koordinacijos sutrikimai dėl nervų laidumo sutrikimų. Gali apsunkinti ėjimą, daiktų kėlimą.
Specifiniai simptomai
- Kaklinės stuburo dalies išvarža gali sukelti galvos skausmus, svaigimą, sunkumą atliekant smulkius judesius.
- Krūtininės stuburo išvaržoms būdingas stiprus lokalizuotas nugaros skausmas, kvėpavimo funkcijos sutrikimai.
- Juosmeninė išvarža pasireiškia stipriu, deginančiu skausmu apatiniame nugaros ruože, skausmu sėdint, einant.
- Tarpslankstelinė išvarža gali sąlygoti dubens organų funkcijos sutrikimus, šlapinimosi ir tuštinimosi disfunkciją.
Juosmeninės srities išvaržos simptomai
- Sciatica - ūmus deginantis skausmas, spinduliuojantis iš juosmens srities į kojų paviršių, kuris gali apimti sėdmenis, šlaunį, blauzdą, pėdą.
- Judesio apribojimai - sunkumai paeiti, pasisukti, pritūpti, atsistoti. silpnumas kojose.
- Refleksų sutrikimai pažeistos nervų šaknelės zonoje.
- Skausmas sėdimoje padėtyje.
Kaklo srities išvaržos simptomai
- Skausmas, spinduliuojantis iš kaklo į pečius, rankas, nykščius. Jis gali būti aštrus, pulsuojantis.
- Galvos skausmai, ypač pakaušinėje ir smilkininėje srityse.
- Apsunkinti judesiai sukant, lankstant galvą.
- Rankų tirpimas, silpnumas, koordinacijos sutrikimai.
- Cervikalinė migrena.
Stuburo išvarža: gydymas
Stuburo išvaržų gydymo taktika parenkama individualiai, atsižvelgiant į ligos sunkumą, pažeidimo lygį, ligonio amžių ir bendrą sveikatos būklę.
Konservatyvus gydymas, kurio tikslas sumažinti uždegimą ir skausmą, yra pirmasis pasirinkimas esant neryškiems radikulopatijos simptomams. Jis apima poilsį, nesteroidinius vaistus nuo uždegimo, fizioterapiją ir specialią stuburo tempimo pratimų programą, kineziterapiją. Gali būti skiriami raumenis atpalaiduojantys medikamentai.
Esant ryškiai išreikštiems neurologiniams simptomams ir neveiksmingam konservatyviam gydymui, būna indikuotinas chirurginis gydymas. Dažniausiai atliekama stuburo išvaržos operacija yra mikrodiskektomija - kuomet pašalinama nervą spaudžianti išvaržos dalis darant nedidelį pjūvį nugaroje. Kartais taikomi ir mažiau invaziniai metodai, pvz., chemorinė nukleolizė. Esant stuburo nestabilumui, gali būti atliekamos įvairios spondilodezės operacijos.
Po operacijos būtina tęsti fizinį aktyvumą ir stiprinti nugaros raumenis, kad išvengtumėte atkritimų ateityje. Naujausi tyrimai rodo, kad tinkamas judėjimas ir svorio kontrolė padeda ilgam išsaugoti skausmo kontrolę po išvaržos pašalinimo operacijų.
Stuburo išvaržos gydymas vaistais
Nesteroidiniai Uždegimą Slopinantys Vaistai
Vaistai, tokie kaip ibuprofenas, naproksenas, ir ketoprofenas, yra plačiai naudojami dėl jų gebėjimo mažinti skausmą ir uždegimą. Šie vaistai veikia inhibuodami ciklooksigenazės (COX) enzimus, kurie yra svarbūs uždegimo mediatorių – prostaglandinų – sintezei. Nors veiksmingi mažinant skausmą ir uždegimą, tokie vaistai gali sukelti ir šalutinį poveikį, pavyzdžiui, virškinimo trakto sutrikimus arba inkstų funkcijos pablogėjimą, todėl jų vartojimas turėtų būti atsargus ir būtinai prižiūrimas gydytojo.
Raumenis Atpalaiduojantys Vaistai
Raumenis atpalaiduojantys vaistai, tokie kaip metokarbamolis ar ciklobenzaprinas, gali būti skiriami siekiant sumažinti raumenų įtampą ir skausmą, kuris atsiranda dėl refleksinių raumenų spazmų, susijusių su stuburo išvarža. Šie vaistai veikia centrinę nervų sistemą, slopindami raumenų spazmus, tačiau gali sukelti šalutinį poveikį, pavyzdžiui, sedaciją ar galvos svaigimą, todėl jų vartojimas turėtų būti ribotas ir kontroliuojamas gydytojo.
Gliukokortikoidų Injekcijos
Epidurinės steroidų injekcijos, kuriose naudojami gliukokortikoidai, pavyzdžiui, triamcinolonas ar metilprednizolonas, gali būti naudojamos mažinti uždegimą ir skausmą tiesiogiai pažeistoje srityje. Šių injekcijų teikiamas palengvėjimas gali būti laikinas, tačiau jis gali suteikti pakankamai ilgalaikį efektą, kad pacientas galėtų aktyviau dalyvauti kineziterapijoje ir kitose reabilitacijos programose. Nors efektyvios, šios injekcijos taip pat turi riziką, įskaitant infekciją, kraujavimą į epidurinę erdvę ir retais atvejais nervų pažeidimus.
Stuburo išvaržos operacija
Stuburo išvaržos operacija (diskektomija) - tai chirurginė procedūra, atliekama esant aiškiems nervų kamieno kompresijos požymiams, kai įprastinis, konservatyvus gydymas yra neefektyvus.
Dažniausiai operuojama dėl juosmens ar kaklo srities išvaržų. Operacijos metu pašalinama išvaržos dalis, kuri spaudžia nervines struktūras. Tai atliekama per nedidelį pjūvį, naudojant specialius instrumentus ir operacinį mikroskopą. Procedūra gali būti atvira arba endoskopinė.
Operacijos tikslas - panaikinti skausmą, jutimo ir motorikos sutrikimus, atsirandančius dėl kompresijos. Laiku atlikta operacija leidžia išvengti negrįžtamų nervų pažeidimų. Sėkmingos operacijos atveju dauguma pacientų pajaučia greitą palengvėjimą.
Vis dėlto, svarbu laikytis gydytojo rekomendacijų po operacijos, kad būtų išvengta komplikacijų ir atkritimų. Tęstinė reabilitacija, kineziterapija ir fizinis aktyvumas padeda pasiekti geriausią rezultatą ilguoju laikotarpiu.
Stuburo stenozė
Stuburo stenozė - tai stuburo kanalo susiaurėjimas, dažniausiai kylantis dėl degeneracinių pokyčių. Toks susiaurėjimas gali pažeisti nugaros smegenis, nervinius rezginius ir kraujagysles. Stenozę lemia įvairūs veiksniai - spondilozės osteofitai, tarpslankstelinių diskų išvaržos, hipertrofuoti geltonieji raiščiai, traumos. Klinika priklauso nuo pažeidimo lygio ir apima nugaros skausmą, silpnumą, tirpimą galūnėse.
Diagnozuojant svarbu atlikti išsamius radiologinius tyrimus - rentgeną, KT, MRT. Jie parodo stenozės laipsnį ir padės parinkti tinkamą gydymą. Konservatyvus gydymas apima kineziterapiją, uždegimą ir skausmą malšinančius vaistus. Esant sunkiems neurologiniams simptomams ir ligos progresavimui, skiriama chirurginė dekompresija – laminektomija ar foraminotomija.
Po operacijos būtina laikytis gydytojo rekomendacijų, atlikti paskirtą kineziterapinių pratimų programą, kuri stiprina nugaros raumenis ir gerina laikyseną. Tinkama mityba, svorio kontrolė, vengiant sunkių krūvių, padeda išvengti stenozės progresavimo. Jei operacija neįmanoma, skausmą malšina epidurinės steroidų injekcijos. Naujausiais duomenimis, stenozės gydymui veiksminga ir kineziterapija vandenyje. Individualus požiūris ir nuolatinė ligonio priežiūra - raktas į sėkmingą stuburo stenozės kontrolę.
Osteochondrozė
Osteochondrozė - dažna stuburo degeneracinė liga, kylanti dėl tarpslankstelinių diskų senėjimo ir jų sandaros pokyčių. Ji pažeidžia pirmiausia kaklinę ir juosmeninę stuburo dalis.
Sergant osteochondroze, vyksta disko fibrozinių žiedų plonėjimas, branduolio pakitimai, jo išvaržos einančios link nervinių šaknelių. Dėl to atsiranda uždegimas, skausmas, ribojamas judesys. Ilgainiui diskas praranda amortizacines savybes, pažeidžiami aplinkiniai audiniai.
Diagnozuojant atliekamas MRT, parodantis disko, nervinių struktūrų pakitimus. Gydymo tikslas - kontroliuoti uždegimą ir skausmą, atkurti funkcijas. Skiriama kineziterapija, nesteroidiniai vaistai, raumenis atpalaiduojantys preparatai. Individualios mankštos programos stiprina nugaros raumenis, didina stuburo stabilumą.
Esant labai ryškiems, skausmingiems radikulopatijos simptomams, taikomi epiduriniai steroidai ar chirurginis gydymas – diskektomija, mikrochirurginė dekompresija. Po jos būtina tęsti aktyvias reabilitacijos priemones, kad liga neatsinaujintų ar būklė nepablogėtų.
Svarbi ir ligos profilaktika - vengti stuburo perkrovos, rūkymoi, kontroliuoti kūno masę. Ankstyva diagnostika ir kompleksinis gydymo planas, derinantis medikamentus, kineziterapijos procedūras ir mankštą, leidžia pagerinti osteochondrozės eigą ir išsaugoti kuo geresnę gyvenimo kokybę.
Stuburo skoliozė
Skoliozė – tai patologinis stuburo iškrypimas į šoną, viršijantis 10 laipsnių Cobb kampu, kuris yra pagrindinis skoliozės nustatymo kriterijus. Skoliozės atvejai gali būti įgimti, struktūriniai arba funkciniai, o patologijos priežastys yra įvairios, įskaitant genetinius veiksnius, nervų-raumenų sutrikimus, nevienodą kaulų augimą ar net neaiškias etiologijas, vadinamas idiopatinėmis skoliozėmis. Skoliozė gali turėti įtakos ne tik išvaizdai, bet ir sukelti fizinį diskomfortą, kvėpavimo bei širdies ir kraujagyslių sistemos funkcijų sutrikimus dėl keičiamos krūtinės ląstos geometrijos.
Pagrindiniai konservatyvūs skoliozės gydymo metodai apima kineziterapiją, specializuotas mankštas ir ortopedinių priemonių, pavyzdžiui, korekcinių korsetų, dėvėjimą.
Kineziterapija ir specialios mankštos programos, tokios kaip Schroth metodas, yra sukurtos siekiant sustiprinti stuburo raumenis, pagerinti laikyseną ir stuburo stabilizavimo įgūdžius, taip mažinant skoliozės progresavimą ir simptomus. Mankštos programos yra individualizuotos kiekvienam pacientui ir dažnai įtraukia asimetrinius pratimus, kuriais siekiama subalansuoti raumenų jėgą ir stuburo išlinkimą.
Ortopedinių korsetų dėvėjimas yra dar vienas efektyvus būdas, ypač esant vidutinio sunkumo ir sunkiai skoliozei (Cobb kampas tarp 25 ir 45 laipsnių), ir yra skirtas stabdyti patologijos progresavimą vaikų augimo metu. Korsetai, tokie kaip Milwaukee, Boston ar Chêneau, yra pritaikomi individualiai ir turėtų būti nešiojami iki 23 valandų per dieną, priklausomai nuo gydytojo rekomendacijos.
Chirurginis gydymas yra svarstomas, kai Cobb kampas viršija 45–50 laipsnių ir konservatyvūs gydymo metodai nesukelia pageidaujamo efekto arba kai skoliozė sukelia kokį nors ryškų funkcinį sutrikimą. Chirurginės intervencijos tikslas – maksimaliai ištiesinti ir stabilizuoti stuburą. Tai pasiekiama naudojant metalines strypų ir varžtų sistemas, kurios fiksuojamos prie stuburo slankstelių.
Spondiloartrozė
Spondiloartrozė - viena dažniausių stuburo sąnarių degeneracinių ligų, kuri pažeidžia tarpslankstelinius sąnarius. Jos metu vyksta kremzlės struktūros pakitimai, atsiranda osteofitai, sąnario plyšiai, degeneruoja tarpslanksteliniai diskai. Liga dažniau pažeidžia apatinius kaklo ir juosmens slankstelius.
Pagrindiniai simptomai - sustingimas, skausmas judant, riboti judesiai. Progresuojant ligai skausmas tampa nuolatinis net ramybės būsenoje. Būklė yra diagnozuojama rentgeno pagalba, nustatant sąnarių tarpus, osteofitus, sąnarių susiaurėjimą.
Konservatyvus gydymas dažniausiai apima skausmą malšinančius vaistus, fizioterapiją, kineziterapiją. Stiprinami stuburo ir pilvo raumenys, gerinamas sąnarių judrumas bei koordinacija. Esant ryškiems funkciniams sutrikimams, galima operacija - sąnario artrodezė ar endoprotezavimas.
Svarbi spondiloartrozės profilaktika - vengti stuburo traumų, perkrovos, rūkymo, kontroliuoti kūno masę. Reguliari mankšta gerina stuburo būklę, lėtina ligos progresavimą. Kaip visuomet, ankstyva diagnostika ir kompleksinis gydymas padeda kontroliuoti ligą ir išlaikyti pakankamą gyvenimo kokybę.
Stuburo kifozė
Kifozė - tai padidėjęs krūtininės stuburo lordozės išlinkimas. Tai gana dažna stuburo deformacija, ji gali būti įgimta arba įgyta dėl amžiaus, ligų, raumenų disbalanso. Kifozė keičia kūno biomechaniką, gali sutrikdyti kvėpavimą, sukelti skausmą.
Kifozė dažnai atsiranda dėl senėjimo proceso sukeltų stuburo degeneracinių pokyčių, osteoporozės, netinkamos laikysenos, raumenų disbalanso. Taip pat ją gali sąlygoti įgimti stuburo formavimosi sutrikimai, Scheuermann ligos, trauminės stuburo patologijos. Progresuojanti kifozė gali riboti plaučių tūrį, sukelti kvėpavimo nepakankamumą, skausmą, pusiausvyros sutrikimus.
Lengvesni atvejai dažniausiai būna gydomi konservatyviai - kineziterapijos pratimais stiprinant nugaros raumenis, gerinant laikyseną, nešiojant korekcinius korsetus. Sunkesni atvejai gydomi chirurginiu būdu - instrumentuojant ir fiksuojant stuburą metalinėmis konstrukcijomis, kartais pašalinant kai kuriuos slankstelius.
Juosmens srities stuburo išvarža
Juosmens srities stuburo išvarža, arba dubens disko hernija, yra dažna juosmeninės stuburo dalies patologija. Pacientams ji atsiranda dėl tarpslankstelinio disko struktūros pažeidimo, kai disko branduolys yra išstumiamas pro išorinius skaidulinius žiedus ir spaudžia nervinį audinį. Dažniausiai pažeidžiami L4-L5 arba L5-S1 tarpslanksteliniai diskai.
Esant juosmens išvaržai, atsiranda radikulopatinis skausmas, spinduliuojantis palei pažeisto nervo šaknelę. Taip pat gali atsirasti jutimų, motorikos ir refleksų sutrikimų pažeisto nervo inervuojamoje srityje. Diagnozuojant atliekamas MRT, parodantis išvaržos dydį ir lokalizaciją.
Konservatyvus gydymas apima poilsį, nesteroidinius vaistus nuo uždegimo, kineziterapiją. Esant stipriems simptomams, ligoniui nereaguojant į konservatyvų gydymą, atliekama mikrochirurginė diskektomija – pašalinama išvaržos dalis, kuri spaudžia nervinę struktūrą.
Naujausi moksliniai tyrimai skiria didelį dėmesį įvairioms biologinėms terapijoms, skatinančioms disko audinių regeneraciją. Tiriamas įvairių augimo faktorių, tokių kaip BMP (bone morphogenetic proteins), PDGF (platelet derived growth factor), PRP (platelet rich plasma) panaudojimas disko matricos atstatymui. Taip pat studijuojamas mezenchiminių kamieninių ląstelių pritaikymas, siekiant skatinti naujo tarpslankstelinio disko audinio formavimąsi.
Chirurginių metodų srityje vystomi įvairūs minimaliai invaziniai disko pašalinimo būdai per endoskopines prieigas. Jie leidžia išvengti didelės audinių traumos, paspartina reabilitaciją.
Stuburo išvarža kai tirpsta koja
Stuburo išvaržos sukeltas kojų skausmas, taip pat žinomas kaip parestezija, yra vienas iš dažniausių simptomų, susijusių su juosmens srities stuburo išvarža, ir dažniausiai susijęs su nervų šaknų dirginimu ar spaudimu, ypač kai yra paveikiamas sciatica nervas.
Skausmas, tirpimas, jutimo praradimai ar net silpnumas toje kūno dalyje, kurią šis nervas inervuoja yra dažni tokios būklės simptomai.
Pavyzdžiui, juosmens stuburo išvarža dažnai veikia išialginį nervą, sukeliant simptomus, kurie gali plisti iš nugaros žemyn į koją. Simptomai gali skirtis nuo lengvo diskomforto iki stipraus skausmo, tirpimo, ar net deginimo pojūčio, taip pat gali būti jaučiamas raumenų silpnumas paveiktoje kojoje.
Stuburo išvarža ir sportas
Sportuoti turint stuburo išvaržą ne tik įmanoma, bet ir rekomenduojama, tačiau svarbu pasirinkti tinkamą sporto šaką ir atsižvelgti į savo fizinę būklę bei gydytojo ar kineziterapeuto rekomendacijas. Tinkamai parinktas fizinis aktyvumas gali netgi padėti stiprinti nugaros raumenis, pagerinti laikyseną ir sumažinti skausmus. Vis dėlto, kai kurios sporto šakos ar intensyvios fizinės veiklos gali ir pabloginti būklę, todėl svarbu žinoti, kurios sporto šakos ar pratimai yra naudingos, o kurių reikėtų privengti.
Tarp gydytojų ir kineziterapeutų rekomenduojamų sporto šakų visuomet yra baseinas ir plaukimas, dviračių sportas, joga, pilatesas ir kiti lankstumą gerinantys ir judėjimą skatinantys užsiėmimai. Tarp nerekomenduojamų sporto šakų yra kontaktinis sportas, sunkumų kilnojimas, ekstremalus sportas.
Tačiau tai nereiškia, kad šios sporto šakos yra visiškas tabu žmonėms su nugaros išvarža. Su tinkama kvalifikuoto specialisto ar kineziterapeuto priežiūra, išmokus taisyklingos pratimų ir sporto technikos, vystant palaikomąjį raumenyną aplink pažeidimo vietą, visi tikslai gali būti pasiekti, įskaitant, iš pirmo žvilgsnio, nerekomenduojamos sporto šakas.
Stuburo išvarža ir tempimo pratimai
Tempimo Pratimų Poveikis stuburui
Tempimo pratimai gali padėti sumažinti spaudimą tarpslanksteliniams diskams ir aplinkiniams nervams ir taip sumažinti skausmą ir diskomfortą. Reguliarus tempimas padidina lankstumą ir mobilumą, mažina raumenų įtampą bei pagerina kraujotaką pažeistose srityse, o tai savo ruožtu skatina greitesnį gijimą.
Keletas tempimo pratimų pavyzdžių:
- Katinas-Karvė (Marjaryasana-Bitilasana) - šis pratimas skatina stuburo lankstumą ir mažina nugaros įtampą.
- Švelnus Juosmens Srities Tempimas - tokie pratimai padeda atpalaiduoti juosmens sritį ir mažina skausmą.
- Išorinis Šlaunies ir Sėdmenų Tempimas - šis pratimas yra naudingas sciatic nervo įtampos mažinimui.
Stuburo išvarža ir dviratis
Dviratis ir dviračių sportas gali turėti įvairų poveikį asmenims, turintiems diagnozuotą stuburo išvaržą ir tai priklauso nuo daugelio veiksnių, įskaitant pačios išvaržos vietą ir sunkumą, dviračio tipą, sėdėseną ant dviračio ir individualių asmens biomechaninių savybių.
Dviračio mynimas gali turėti ir teigiamų poslinkių stuburo išvaržos atžvilgiu, tokių kaip kojų ir pilvo raumenų stiprinimas, kurių dėka vėliau mažesnė apkrova tenka stuburui. Toks sportas taip pat gerina kraujotaką ir mažiau apkrauna nugarą, nei pavyzdžiui, bėgimas ar šokinėjimas. Tačiau dviratis gali ir neigiamai paveikti tokią būklę, daugiausiai dėl važiavimo sukeliamų vibracijų ar minančiojo netinkamos sėdėjimo pozos.
Lovos čiužinys stuburo išvaržai
Tinkamo lovos čiužinio pasirinkimas, gali turėti svarios įtakos tiek stuburo išvaržos simptomų švelninimui, tiek bendrai gyvenimo kokybei. Jis gali padėti užtikrinti optimalią stuburo atramą miego metu, sumažinti nugaros skausmą ir pagerinti miego kokybę. Optimalus čiužinys turėtų teikti tolygų palaikymą visam kūnui, užkertant kelią nereikalingam stuburo išlinkimui ar iškrypimui. Nors individualūs pageidavimai gali skirtis, daugelis tyrimų rodo, kad vidutinio kietai čiužiniai teikia geriausią atramą ir komfortą asmenims kuriuos kamuoja nugaros skausmai gulint. Per minkštas čiužinys gali leisti kūnui nusmukti į nepageidaujamą poziciją, o per kietas - sukelti papildomą spaudimą kitose kūno vietose.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar įmanomas stuburo išvaržos gydymas be operacijos?
Taip, daugeliu atvejų stuburo išvaržą galima sėkmingai gydyti ir be operacinio gydymo. Ar operacija reikalinga, priklauso nuo kelių pagrindinių veiksnių:
- Išvaržos dydžio ir lokalizacijos - didelės ar nervus spaudžiančios išvaržos dažniau reikalauja operacijos.
- Simptomų sunkumo - esant neįveikiamam skausmui, progresuojantiems jutimo ar motorikos sutrikimams, operacija gali būti vienintelė efektyvi priemonė.
- Atsako į konservatyvų gydymą - jei skausmas ir kiti simptomai mažėja taikant vaistus, kineziterapiją, gyvenimo būdo pokyčius, galima išvengti operacijos.
Prieš apsisprendžiant dėl operacijos, visada rekomenduojama išbandyti konservatyvias priemones - tinkamą poilsį, nesteroidinius skausmą ir uždegimą malšinančius vaistus, kineziterapiją, epidurines injekcijas. Operacija visada yra kraštutinė priemonė, jei kitos nepadeda ar būklė blogėja.
Taigi, nors kai kuriais atvejais operacija yra neišvengiama, daugumai pacientų vis dėlto pavyksta išvengti chirurginio gydymo, jei laikomasi gydytojo rekomendacijų ir atliekamos reikiamos procedūros.
Kaip atliekamos stuburo išvaržos operacijos lazeriu?
Lazerinė chirurgija vis dažniau taikoma ir stuburo išvaržų operacijoms. Lazerių panaudojimas turi keletą privalumų, palyginti su įprastu chirurginiu gydymu:
- Tikslesnė ir švaresnė operacija - lazeris leidžia labai kontroliuojamai ir tiksliai pašalinti pažeistą audinį, paliekant mažesnius pooperacinius randus.
- Mažesnė trauma gretimiems audiniams - lazerio spindulys veikia labai lokaliai, minimaliai pažeisdamas aplinkinius nervus ir struktūras.
- Greitesnis atsigavimas - dėl mažesnės žaizdos ir audinių pažeidimo rizikos, pagijimo laikotarpis tampa trumpesnis.
- Mažesnė infekcijos ir kraujavimo rizika - dėl karščio poveikio į gilesnius audinių sluoksnius patenka mažiau kraujo.
- Galimybė atlikti sudėtingesnes operacijas - lazeriai leidžia lengviau pasiekti sunkiai prieinamas vietas.
Vis dėlto, lazerinė chirurgija reikalauja labai kvalifikuotų specialistų ir brangios įrangos. Todėl kol kas ji nėra rutiniškai atliekama, o taikoma tik kai kuriose klinikose ir sudėtingesniais atvejais. Bet tikėtina, kad ateityje ši technologija taps prieinamesnė ir taps standartiniu stuburo išvaržų operacijų metodu.
Stuburo išvarža ir biuletenis. Kada galiu jį gauti?
Nedarbingumo pažymėjimas dėl stuburo išvaržos gali būti išduotas, kai paciento būklė reikalauja ilgesnio gydymo periodo, intensyvesnės reabilitacijos, ar kai simptomai yra pakankamai stiprūs, kad trukdytų atlikti įprastą darbo veiklą. Šis dokumentas patvirtina, kad asmuo laikinai negali dirbti dėl savo sveikatos būklės. Dėl biuletenio išdavimo turėtumėt kreiptis į savo šeimos gydytoją, ar jums priskirtą srities specialistą.
Stuburo išvarža ir neįgalumas. Ką reikia žinoti?
Sunkiais atvejais, kai stuburo išvaržos sukeliami simptomai yra intensyvūs ir ilgalaikiai, gali kilti klausimas dėl asmens neįgalumo. Lietuvoje, kaip ir kitose ES šalyse, neįgalumo lygis nustatomas oficialiu vertinimu, kurį atlieka Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba (NDNT). Procesas apima medicininių dokumentų, įskaitant diagnostikos ir gydymo informaciją, pateikimą ir galbūt papildomus vertinimus.
Stuburo išvarža ir gimdymas - ką daryti?
Stuburo išvarža ir gimdymas yra dažnai siejamos sąvokos, nes gimdymas gali sukelti ar paskatinti išvaržos simptomus. Tačiau tai neturėtų apriboti moters galimybių gimdyti natūraliu būdu.
Svarbiausia, kad prieš pastojimą būtų atlikta išsami stuburo būklės funkcinė ir radiologinė diagnostika. Jei randama išvarža, rekomenduojama kineziterapija, stiprinanti nugaros raumenis, tam kad jie geriau amortizuotų apkrovą gimdymo metu.
Gimdymo metu svarbu pasirinkti tinkamas padėtis ir vengti staigių judesių - gimdymas pusiau sėdimoje, šonu ar keturpėsčioje padėtyje apsaugo nuo didesnės įtampos nugarai. Epidurinė nejautra taip pat padeda išvengti stipraus skausmo ir raumenų įtampos.
Jeigu iki gimdymo išvarža nesukėlė stiprių simptomų, dažniausiai galimas natūralus gimdymas. Esant padidėjusiai rizikai, atliekama planinė Cezario pjūvio operacija. Bet kuriuo atveju, labai svarbi ankstyva diagnostika, glaudus bendradarbiavimas su neurologu ir akušeriu bei individualizuotas požiūris į kiekvieną pacientę.
Ar yra aiškus ryšys tarp stuburo išvaržos ir mitybos?
Nors tiesioginis ryšys tarp stuburo išvaržos ir mitybos nėra tiesiogiai įrodytas moksliniais tyrimais, mityba gali turėti svarbų vaidmenį bendroje žmogaus sveikatoje ir gali netiesiogiai įtakoti sąlygas, susijusias su stuburo sveikata. Subalansuota mityba, tiekianti organizmui reikiamą kiekį vitaminų, mineralų ir kitų maistingųjų medžiagų, yra labai svarbi užtikrinant optimalią kaulų ir raumenų sistemos būklę bei mažinant uždegimo riziką organizme.
Čia yra keletas mitybos aspektų, kurie gali turėti netiesioginį poveikį stuburo sveikatai:
- Kalcio ir Vitamino D suvartojimas: Šios maistinės medžiagos yra būtinos stipriems kaulams. Pakankamas kalcio ir vitamino D kiekis mažina osteoporozės riziką, kuri savo ruožtu gali sumažinti tarpslankstelinių diskų problemų tikimybę.
- Uždegimą mažinantys maisto produktai: Maisto produktai, turintys uždegimą mažinančių savybių, pavyzdžiui, žuvys, turinčios omega-3 riebalų, taip pat šviežios daržovės ir vaisiai, gali padėti mažinti organizmo uždegiminius procesus, kurie gali prisidėti prie nugaros skausmo mažinimo.
- Hidratacija: Pakankamas vandens suvartojimas yra labai svarbus palaikant tarpslankstelinių diskų hidraciją ir funkcijas. Diskai veikia kaip amortizatoriai tarp slankstelių ir jų dehidratacija gali padidinti disko išvaržų riziką.
- Svorio kontrolė: Subalansuota mityba ir sveikas svoris mažina papildomą spaudimą stuburui, ypač juosmens sričiai, o tai padeda išvengti galimos stuburo išvaržos atsiradimo šioje srityje ar sumažinti su ja susijusius simptomus.
Ar suderinama stuburo išvarža ir joga?
Taip, stuburo išvarža ir joga gali būti suderinamos, tačiau svarbu prieš pradedant bet kokias jogos pratimų programas pasitarti su gydytoju ar kineziterapeutu. Joga gali netgi padėti stiprinti nugaros raumenis, pagerinti lankstumą ir sumažinti įtampą nugaroje, tačiau tam tikri jogos pratimai ar pozos gali būti nepatartini ar net pavojingi esant stuburo išvaržai.
Svarbu pabrėžti, kad jogos praktivimas asmenims turintiems problemų dėl stuburo išvaržos, turėtų būti pritaikytas individualiai, atsižvelgiant į sveikatos būklę, stuburo išvaržos sunkumą ir esamus simptomus. Ankstyvas konsultavimasis su sveikatos priežiūros specialistu yra būtinas, siekiant užtikrinti saugią ir efektyvią jogos praktiką.
