Juosmens skausmas yra dažna problema, su kuria susiduria įvairaus amžiaus asmenys. Mokslinių šaltinių teigimu, tai viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl mažėja asmenų aktyvumas ir didėja nedarbingumo lygis pasaulyje. Pateikiame naujausias žinias apie šią būklę ir keletą patarimų apie veiksmus, kurių galite imtis, norėdami sau padėti.

Nugaros skausmo skirstymas

Apatinės nugaros dalies skausmas varijuoja savo trukme ir jį sukeliančiomis priežastimis. Visų pirma, nugaros problemos klasifikuojamos atsižvelgiant į jų trukmę. Įprastai skausmas skirstomas į ūminį, poūmį ir lėtinį. Dažniausiai naudojama tokia juosmens skausmo trukmės klasifikacija: ūmiam skausmui būdinga staigi simptomų pradžia ir jis trunka mažiau nei 6 savaites. Poūmis skausmas tęsiasi nuo 6 iki 12 savaičių, o lėtinis nugaros skausmas, nuolat pasikartojantis – daugiau nei 12 savaičių.

Taip pat nugaros skausmas gali būti skirstomas pagal jį sukeliančius mechanizmus:

• pakartotinė, palyginti maža apkrova (nesunkių dėžių perkėlimas)
• ilgalaikis, nedidelio intensyvumo nepertraukiamas krūvis (sėdėjimas)
• padėtys, kada nugara pilnai sulenkta (grindų siurbimas, darbas sode)
• didelės apkrovos ir nepakankamas atsigavimo laikas (treniruotės su svoriais)

Nugaros skausmas retai pasireiškia dėl atsitiktinio įvykio ar ūmios traumos. Klaidingai manoma, kad vieną kartą pakėlus tušinuką nuo grindų atsiranda stuburo išvarža. Paprastai, problema formuojasi metų metus, o pakeltas tušinukas būna paskutinis lašas, kuris lemia skausmo atsiradimą. Jei nebus nustatyta ir pašalinta audinių (tarpslankstelinis diskas, raiščiai, sausgyslės, raumenys) pažeidimo priežastis, žala tęsis toliau. Tokiu atveju jaučiamas skausmas tik didės.

Ištyrimas

Juosmens skausmą galima išgydyti, jei žinome jį sukeliantį mechanizmą. Kadangi lėtinis nugaros skausmas dažniausiai turi skirtingas priežastis yra būtinas individualus ir išsamus kineziterapeuto atliekamas ištyrimas.

Kineziterapeuto konsultacijos metu vertinama:

• judamojo aparato būklė (sąnarių amplitudės, raumenų jėga, ištvermė ir t. t.)
• bazinių judesių kokybė (pritūpimas, įtūpstas ir t. t.)
• nugaros skausmą sukeliančios padėtys (vairavimas, ilgas stovėjimas, ėjimas ir t.t.)

Pacientas yra apmokomas kaip koreguoti nugaros padėtis kasdienės veiklos metu, siekiant išvengti skausmo pasikartojimo ar simptomų paūmėjimo. Remiantis surinkta informacija, nustatomas individualus gydymo planas ir paskiriami pradiniai gydomieji judesiai, palaipsniui progresuojantys į ištvermės ir jėgos pratimus.

Diagnostiniai tyrimai

Jei Jums diagnozuota viena iš šių grėsmingai skambančių būklių: tarpslankstelinio disko išvarža, osteochondrozė, spondilolistezė, osteofitai, stenozė ar jaučiate skausmą, neskubėkite atlikti radiologinių tyrimų. Tai nebūtinai reiškia, kad problema nugaroje yra labai rimta. Kodėl? Mažiau nei 5% pacientų turi ,,raudonas vėliavėles” (t.y. ūmią infekciją, lėtines uždegimines sąnarių ligas ar onkologinius susirgimus). Dažniausiai magnetinio rezonanso tyrimas neatskleidžia skausmo priežasties, tačiau kaip papildoma priemonė gali padėti kineziterapeutui patvirtinti ištyrimo metu gautus duomenis.

Gydymas

Iki šiol nėra nustatyta, kuri kineziterapijoje naudojama pratimų rūšis yra efektyviausia. Taip yra todėl, kad nugaros skausmo atsiradimo priežastys gali būti įvairios. Nėra vienintelio ir visiems tinkančio reabilitacijos metodo.

Dažniausiai pirmą kartą patirti nugaros skausmai išnyksta per pirmąsias 6 savaites. Tačiau, apie 65 % pacientų nugaros skausmo simptomų po metų pasikartoja ir jiems gydyti ankstesnė metodika tampa nebeefektyvi, todėl ieškoma naujų gydymo alternatyvų.

Manoma, jog bio-psichosocialinė reabilitacija yra efektyviausia. Be to, pasitarus su kineziterapeutu, tinkama ir reguliari fizinė veikla efektyviai padidina funkcinį savarankiškumą, atkuria darbingumą ir sumažina nugaros skausmą.

Padariniai

Asmenims, kurie skundžiasi lėtiniu apatinės nugaros dalies skausmu, dažniausiai nustatomi šie simptomai:

• sutrikusi liemens raumenų motorinė kontrolė
• sumažėjęs klubo sąnarių mobilumas
• mažesnė liemens ir kojų raumenų jėga bei ištvermė
• kinezifobija (judesių baimė)

Pacientai taip pat nurodo blogesnę miego kokybę, padidėjusį nervingumą ir nerimą. Pastebėta, kad kasdienių judesių atlikimo vengimas dėl baimės susižeisti arba sukelti didesnį skausmą ilgainiui lemia šių asmenų fizinio aktyvumo sumažėjimą.

Kaip galite sau padėti?

Mūsų kūnas yra sudėtinga sistema, kuri geba prisitaikyti prie įvairių sąlygų. Kiekvieną pakitimą (pvz. sumažėjusią liemens raumenų ištvermę) galime kompensuoti kitų struktūrų sąskaita (raiščiai, sausgyslės), tačiau ilgai tuo piktnaudžiaujant neišvengiamai turėsime problemų ateityje. Todėl svarbu:

• kuo dažniau per dieną keisti kūno padėtį, taip apkraunant skirtingus audinius ir struktūras
• rinktis aktyvias pertraukas ir jas atlikti kas 30-60 min.
• išeiti pasivaikščioti bent 20 min., kad sumažėtų įtampa ir būtų suaktyvintos kognityvinės funkcijos
• reguliariais fiziniais pratimais lavinti raumenų jėgą ir ištvermę

Ko nedaryti?

Svarbu suprasti, jog neįmanoma mechaninių sutrikimų išgydyti medikamentais, o pasyvios metodikos suteikia tik trumpalaikį nuskausminamąjį poveikį. Mokslo įrodyta, kad nėra vieno pratimo ar metodikos, kuri tiktų kiekvienam, todėl nerekomenduojama užsiimti savigyda. Apsunkus judėjimui, jaučiant nuolatinį diskomfortą ar pasikartojantį nugaros skausmą – būtina laiku kreiptis į specialistą. Kineziterapeutas atlikęs individualų ištyrimą, parinks Jums tinkamiausią gydymo planą.

Išvada

Nugaros skausmas – kompleksinė, daugialypė sveikatos problema, kurios sprendimui reikalingas individualiai pritaikytas kineziterapinis gydymas. Į klausimą, kuris prasideda ,,Ką aš turėčiau daryti…?” Jums gali atsakyti specialistas konsultacijos metu.