Raumenų skausmas - tai labai dažnas reiškinys, su kuriuo susiduria įvairaus amžiaus žmonės. Tai, ko gero, vienas dažniausių nusiskundimų, dėl kurių pacientai kreipiasi į gydytojus ir kineziterapeutus. Tokio skausmo priežastys būna labai įvairios – nuo paprastų raumenų patempimų ar sumušimų iki rimtų ligų, tokių kaip fibromialgija ar polimialgija.
Raumenų skausmas gali pasireikšti bet kurioje kūno vietoje, bet dažniausiai pažeidžiami būna kaklo, pečių, nugaros, klubų ir kojų raumenys. Skausmas gali būti bukas, maudžiantis, deginantis, pulsuojantis ar spazmuojantis. Kartais kartu su skausmu būna jaučiamas ir raumenų silpnumas, sustingimas, patinimas.
Raumenų skausmas gali būti klasifikuojamas į:
- Ūminį - trunkantį iki 6 savaičių. Dažniausiai jo priežastys yra trauma, infekcija, uždegimas.
- Poūmį - trunkantį 6-12 savaičių.
- Lėtinį - trunkantį ilgiau nei 3 mėnesius. Paprastai siejamas su fibromialgija, osteoartritu, ar stresu.
Taip pat skausmas gali būti lokalizuotas (vienoje vietoje) arba generalizuotas (išplitęs po visą kūną).
Norėdami veiksmingai gydyti ir užkirsti kelią raumenų skausmui, pirmiausia turime nustatyti jo priežastis. Galimos, dažniausiai pasitaikančios raumenų skausmo priežastys yra:
- Raumenų pertempimas ar sumušimas
- Per didelis fizinis krūvis
- Netaisyklinga laikysena
- Stresas ir nerimas
- Dehidratacija
- Tam tikri vaistai (statinai, steroidai)
- Infekcijos (gripas, Laimo liga)
- Skydliaukės ligos
- Elektrolitų disbalansas
- Fibromialgija
- Polimialgija
- Vitamino D trūkumas
Tačiau kartais skausmas gali atsirasti ir be labai aiškios priežasties.
Raumenų skausmas be priežasties
Raumenų skausmas be aiškios priežasties pacientams dažnai sukelia nemažą nerimą ir sutrikdo jų įprastą, kasdienį gyvenimą. Svarbu atpažinti tokius atvejus ir laiku kreiptis į gydytoją ar kineziterapeutą, kad būtų galima nustatyti galimas skausmo kilmės priežastis ir paskirti tinkamą gydymą.
Požymiai, kad raumenų skausmas atsirado be aiškios priežasties:
- Skausmas nėra susijęs su trauma, fiziniu krūviu ar kitais išoriniais veiksniais.
- Skausmas trunka ilgiau nei kelias savaites.
- Skausmas yra generalizuotas, t.y. apima daugumą kūno raumenų.
- Kartu yra jaučiamas nuovargis, silpnumas, miego sutrikimai, nuotaikos pokyčiai.
- Skausmas nepraeina ramybėje, po miego.
Jei pasireiškia bent keli iš šių požymių, rekomenduojama kreiptis į gydytoją. Pirminės sveikatos priežiūros specialistas jums atliks išsamų kūno ir raumenų ištyrimą, įvertins ligos istoriją, gyvenimo būdą, atsižvelgs į vartojamus vaistus.
Nuolatinis raumenų skausmas
Nuolatinis raumenų skausmas yra tokia varginanti būklė, kuri, skirtingai nei ūminis skausmas, kuris paprastai praeina per kelias dienas ar savaites, trunka 3 mėnesius ir ilgiau ir tampa jau lėtiniu raumenų skausmu. Toks nuolatinis skausmas gali sukelti ne tik fizinį diskomfortą, bet ir psichologinių problemų - nemigą, nuotaikos sutrikimus, nerimą.
Dažniausios tokio nuolatinio raumenų skausmo priežastys yra fibromialgija, lėtinis nuovargio sindromas, reumatinė polimialgija, osteoartritas, uždegiminės raumenų ligos, skydliaukės sutrikimai, ar vaistų sukeltas raumenų pažeidimas. Tokio skausmo gydymas itin priklauso nuo jo priežasties ir gali apimti įprastus skausmą malšinančius vaistus, antidepresantus, kortikosteroidus, imunosupresinius vaistus, kineziterapiją, mankštą bei streso valdymo technikas. Svarbu kantriai ieškoti tinkamiausio gydymo būdo, pasitelkiant medikamentus, kineziterapiją ir psichologinę pagalbą, nes net ir sunkiausias lėtinio skausmo atvejis gali būti sėkmingai įveiktas.
Nervinis raumenų skausmas
Nervinis raumenų skausmas atsiranda dėl nervų sistemos pažeidimų ar sutrikimų, kurie gali būti susiję su įvairiomis ligomis, traumomis ar būsenomis. Šis skausmas dažnai būna deginantis, aštrus arba šaudantis, o jo lokalizacija gali būti labai įvairi, priklausomai nuo pažeisto nervo. Tokio nervinio raumenų skausmo priežastys gali būti labai įvairios:
- Neuropatija, pvz., diabetinė ar alkoholinė neuropatija;
- Nervų suspaudimas, pavyzdžiui, išvarža ar ankštos drabužių dalys;
- Centrinės nervų sistemos ligos, tokios kaip Parkinsono liga, sklerozė ar insultas.
Diagnostika dažniausiai apima išsamų paciento anamnezės surinkimą, fizinį patikrinimą, elektromiografiją (EMG) ar nervų laidumo tyrimus. Šie tyrimai padeda nustatyti nervų pažeidimo vietas ir jo priežastis. Nustačius aiškią nervinio skausmo priežastį, gydymo metodai turėtų būti pritaikyti individualiai kiekvienam pacientui, atsižvelgiant į jo būklę, skausmo priežastis ir gydymo tikslus. Nervinis raumenų skausmas gali būti iššūkis tiek pacientams, tiek gydytojams, tačiau tinkamai diagnozuojant ir taikant kompleksinį gydymo planą, galima pasiekti reikšmingą skausmo sumažinimą ir gyvenimo kokybės pagerinimą.
Migruojantis raumenų skausmas
Migruojantis raumenų skausmas - tai skausmas, kuris „keliauja" iš vienos kūno vietos į kitą, nepasireikšdamas visą laiką vien tik toje pačioje vietoje. Šis skausmas gali būti deginantis, maudžiantis, pulsuojantis ar spazmuojantis ir varijuoti nuo lengvo iki stipraus. Migruojantis skausmas dažnai yra lydimas bendro silpnumo, nuovargio ir miego sutrikimų.
Dažniausia migruojančio raumenų skausmo priežastis yra fibromialgija. Tai tokia lėtinė skausmo būklė, paveikianti minkštuosius audinius - raumenis, sausgysles ir raiščius. Fibromialgijai būdingas plačiai išplitęs skausmas, jautrumas, sustingimas įvairiose kūno vietose. Skausmas dažnai sustiprėja po fizinio krūvio, streso, neišsimiegojus. Fibromialgijos priežastys nėra visiškai aiškios, tačiau manoma, kad svarbų vaidmenį vaidina centrinės nervų sistemos sutrikimas, dėl kurio būna iškreiptai padidinimas patiriamo skausmo pojūtis.
Kitos galimos migruojančio raumenų skausmo priežastys yra:
- Reumatoidinis artritas - lėtinė uždegiminė sąnarių liga, galinti pažeisti ir raumenis.
- Sisteminė raudonoji vilkligė - autoimuninė jungiamojo audinio liga, pažeidžianti įvairius organus.
- Reumatinė polimialgija - uždegiminė raumenų ir sąnarių liga, būdinga vyresniems žmonėms.
- Lėtinis nuovargio sindromas - sutrikimas, kuriam būdingas sunkus nuovargis ir skausmas.
- Skydliaukės ligos (hipotirozė, hipertirozė).
- Fizinė ar emocinė trauma.
- Infekcinės ligos (gripas, hepatitas, Laimo liga).
- Vaistų šalutinis poveikis (statinai, chinolonai).
Diagnozuojant migruojantį raumenų skausmą svarbu atmesti kitas ligas, galinčias sukelti panašius simptomus. Būtent šiuo tikslu yra atliekami kraujo tyrimai (bendras, uždegiminiai žymenys, raumenų fermentai, skydliaukės hormonai), imunologiniai tyrimai, kartais - instrumentiniai tyrimai (elektromiografija, magnetinio rezonanso tomografija). Fibromialgijos diagnozė dažniausiai nustatoma klinikinių požymių pagrindu.
Raumenų skausmas pagal kūno dalis
Rankų raumenų skausmas
Rankų raumenų skausmas dažnai pasireiškia dėl pertempimo, tendopatijų, riešo kanalo sindromo, osteoartrito, cervikalinės radikulopatijos, fibromialgijos, polimialgijos, uždegiminių raumenų ligų, ar vartojamų vaistų šalutinio poveikio. Diagnozuojant labai svarbu įvertinti skausmo pobūdį, trukmę, lydimus simptomus ir skausmą provokuojančius veiksnius, atliekant išsamų fizinį ištyrimą ir kartais panaudojant instrumentinius tyrimus. Rankų raumenų skausmo gydymas apima skausmą malšinančias priemones, fizioterapiją, kineziterapiją, lokalias injekcijas, ekstrakorporinę smūginių bangų terapiją bei ergonomikos principų taikymą. Profilaktiškai rekomenduojama vengti per didelio krūvio, naudoti įtvarus, atlikti tempimo ir stiprinimo pratimus, gydyti gretutines ligas. Svarbu neignoruoti net lengvo rankų skausmo ir laiku kreiptis į gydytoją, siekiant išvengti lėtinio skausmo išsivystymo.
Kojų raumenų skausmas
Kojų raumenų skausmas gali būti ūmus arba lėtinis, lokalizuotas vienoje vietoje arba apimantis kelias raumenų grupes. Dažniausios kojų raumenų skausmo priežastys yra trauma, per didelis fizinis krūvis, netaisyklinga laikysena, raumens patempimas ar netgi plyšimas. Taip pat skausmą gali sukelti įvairios sisteminės ligos, tokios kaip fibromialgija, hipotirozė ar vitamino D trūkumas. Diagnozuojant kojų raumenų skausmą svarbu atlikti išsamų fizinį ištyrimą, įvertinti skausmo pobūdį, lokalizaciją, trukmę bei provokuojančius veiksnius. Kartais gali prireikti instrumentinių tyrimų - laboratorinių, radiologinių ar elektromiografinių. Gydymas priklauso nuo skausmo priežasties ir gali apimti medikamentines priemones (skausmą malšinančius vaistus, raumens relaksantus), fizioterapiją, kineziterapiją, šalčio ar šilumos aplikacijas. Svarbu pašalinti skausmą provokuojančius veiksnius, koreguoti netaisyklingą laikyseną, atlikti tempimo ir stiprinimo pratimus. Lėtinio skausmo atveju gali būti naudingos ir alternatyvios priemonės, tokios kaip masažas, akupunktūra ar kvėpavimo pratimai. Visais atvejais rekomenduojama laiku kreiptis į gydytoją ar kineziterapeutą ir nenumoti ranka į užsitęsusį kojų raumenų skausmą, kadangi tai gali būti rimtos patologijos simptomas.
Kaklo raumenų skausmas
Kaklo raumenų skausmas yra labai dažnas skundas pacientų tarpe, varginantis įvairaus amžiaus žmones. Skausmas gali būti epizodinis arba lėtinis, vyraujantis nuo lengvo diskomforto iki stipraus, ribojančio judesius. Kaklo raumenų skausmas ne tik smarkiai paveikia pacientų gyvenimo kokybę, bet ir gali būti susijęs su kitomis sveikatos ir kūno problemomis, todėl svarbu laiku diagnozuoti ir pradėti tinkamą gydymą.
Dažniausios kaklo raumenų skausmo priežastys yra netaisyklinga laikysena, ypač ilgas sėdėjimas prie kompiuterio, skaitant ar vairuojant palenkus galvą į priekį, kas ženkliai padidina kaklo raumenų įtampą. Kaklo traumos, tokios kaip kaklo patempimai ar raiščių pažeidimai, ypač dažni po autoįvykių ("botago" sindromas), taip pat stipriai pažeidžia kaklo raumenis. Ilgainiui atsiradę degeneraciniai pakitimai, pavyzdžiui, stuburo kaklinės dalies osteoartritas ar tarpslankstelinių diskų išvaržos, sukelia nervų šaknelių dirginimą ir raumenų spazmus. Ilgalaikis stresas ir nerimas didina bendrą raumenų tonusą ir sukelia nevalingus jų susitraukimus. Netinkama miego padėtis, pavyzdžiui, miegojimas ant per aukštos ar per žemos pagalvės, ar nepatogi čiužinio padėtis taip pat didina kaklo raumenų apkrovą. Fizinis perkrovimas, intensyvūs pratimai, sunkumų kėlimas ar neįprasti judesiai gali sukelti netgi raumenų mikrotraumas. Peršalimas, skersvėjis ar kondicionierių poveikis taip pat gali sukelti kaklo raumenų skausmą ir sustingimą. Galiausiai, sisteminės ligos, tokios kaip fibromialgija, polimialgija ar uždegiminės raumenų ligos, neretai pažeidžia ir pačius kaklo raumenis.
Krūtinės raumenų skausmas
Krūtinės raumenų skausmas dažnai sukelia žmonėms nerimą, nes yra painiojamas su širdies skausmais, nors daugeliu atvejų jis kyla tik dėl padidėjusio raumenų įtempimo ar kitų nesudėtingų priežasčių. Krūtinės raumenų skausmą gali sukelti per didelis fizinis krūvis, netaisyklinga laikysena, ilgalaikis sėdėjimas, traumos, įvairūs raumenų patempimai, stresas ar psichosomatiniai sutrikimai. Diagnostikai labai svarbus yra išsamus paciento ištyrimas, įskaitant fizinį patikrinimą, krūtinės ląstos rentgenogramą, EKG, kartais - KT ar MRT tyrimus. Gydymas priklauso nuo skausmo priežasties ir gali apimti poilsį, priešuždegiminius vaistus, šiltus kompresus, atpalaiduojančias vonias, kineziterapiją, mankštos pratimus. Stipriam ar ilgalaikiam skausmui gali prireikti intensyvesnių priemonių, tokių kaip raumenis atpalaiduojančių vaistų injekcijos, specializuotos fizioterapijos ar chirurginės intervencijos.
Pilvo raumenų skausmas nėštumo metu
Pilvo raumenų skausmas nėštumo metu yra dažnas ir dažniausiai nepavojingas simptomas, kurį patiria daugelis besilaukiančių moterų. Toks skausmas gali pasireikšti įvairiose pilvo srityse ir skirtingais nėštumo etapais. Ankstyvosiomis nėštumo savaitėmis skausmą dažnai sukelia besitempiantys ir augančiai gimdai mėginantys prisitaikyti pilvo raumenys. Vėlyvesniu nėštumo laikotarpiu skausmą gali sukelti raumenų tempimas dėl jau didėjančio pilvo, taip pat vaisiaus spaudimas į pilvo raumenis ir nervus. Kartais pilvo raumenų skausmą lydi silpnumo ar įtampos jausmas gali būti Braxton Hicks sąrėmių, dar vadinamų "netikrų sąrėmių", požymis. Vis dėlto, jei skausmas yra stiprus, netolygus, lydimas kitų simptomų, tokių kaip kraujavimas ar skysčių ištekėjimas, reikia nedelsiant kreiptis į gydytoją, nes tai gali būti rimtesnių komplikacijų, tokių kaip priešlaikinis gimdymas ar placentos atšokimas, požymis. Diagnozuojant pilvo raumenų skausmą nėštumo metu, svarbu atlikti išsamią paciento būklės anamnezę, įvertinti skausmo pobūdį, vietą, trukmę ir įtaką kasdienei veiklai. Kartais gali prireikti papildomų tyrimų, tokių kaip ultragarsas ar kardiotokografija, siekiant įvertinti paties vaisiaus būklę.
Tarpšonkaulinių raumenų skausmas
Tarpšonkaulinių raumenų skausmas yra nemalonus simptomas, pasireiškiantis krūtinės srityje tarp šonkaulių. Dažniausios jo priežastys yra atsiradęs raumenų nuovargis dėl ilgalaikio kosėjimo, ar čiaudėjimo, netinkamos laikysenos, staigių judesių ar patirtų traumų. Skausmą taip pat gali sukelti šonkaulių lūžiai, tarpšonkaulinė neuralgija, osteoporozė, plaučių ar susidarę krūtinės ląstos navikai. Tokio skausmo diagnostika dažniausiai apima išsamų fizinį ištyrimą, krūtinės rentgenogramą, kartais - kompiuterinę tomografiją ar magnetinio rezonanso tyrimą. Gydymas priklauso nuo skausmo priežasties ir gali apimti skausmą malšinančius vaistus, kineziterapiją, kartais - chirurginę intervenciją. Tinkama laikysena, reguliari mankšta, ergonominės darbo sąlygos gali padėti išvengti tokio skausmo pasikartojimo epizodų.
Žandikaulio raumenų skausmas
Žandikaulio raumenų skausmas (dar vadinamas temporomandibuliniu sutrikimu) yra tokia būklė, kuriai yra būdingas skausmas ir diskomfortas kramtymo raumenyse bei smilkinio apatinio žandikaulio sąnaryje. Dažniausios jo priežastys yra okliuziniai sutrikimai, bruksizmas, atsiradę žandikaulio artritiniai pakitimai, patirtos traumos, stresas ar netaisyklinga laikysena. Skausmą dažnai lydi žandikaulio sąnario traškesys, riboti ar nesinchroniški apatinio žandikaulio judesiai, ausų skausmas, galvos skausmas. Tokio skausmo diagnostika turi apimti išsamų jau stomatologinį tyrimą, okliuzijos įvertinimą, rentgenogramą ar kompiuterinę tomografiją. Gydymas dažnai būna pradedamas nuo nešiojamų kapų ar kitų įtvarų naudojimą nakties metu, fizioterapiją, elgesio terapiją, kartais - okliuzijos korekciją ar chirurginį gydymą. Svarbu mažinti stresą, vengti žandikaulio perkrovos (kramtant sunkų maistą, intensyviai naudojant kramtomuosius raumenis), reguliariai atlikti atpalaiduojančius pratimus.
Šlaunų raumenų skausmas
Šlaunų raumenų skausmas gali atsirasti dėl įvairių priežasčių, tokių kaip raumenų pertempimas, patempimas, nuovargis po intensyvių fizinių krūvių, šlaunies raumens įplyšimas, prasidėjusios uždegiminės ar degeneracinės būklės (pvz., šlaunikaulio fascitas, bursitas). Taip pat skausmą gali sukelti šlaunikaulio galvos osteonekrozė, radikulopatija ar net šlaunies kaulo lūžis. Tokiai būklei diagnozuoti labai svarbu atlikti išsamų fizinį ištyrimą, įvertinti skausmo pobūdį, lokalizaciją, provokuojančius veiksnius. Gali prireikti radiologinių tyrimų (rentgeno, magnetinio rezonanso tomografijos), elektromiografijos ar laboratorinių testų. Šlaunų raumenų skausmo gydymas labai priklauso nuo paties skausmo priežasties ir gali apimti skausmą malšinančius vaistus, priešuždegiminius preparatus, fizioterapiją, kineziterapiją, kartais - net chirurginį gydymą. Visada svarbu tinkamai apšilti prieš treniruotes, laipsniškai didinti krūvį, naudoti tinkamą avalynę bei inventorių, reguliariai atlikti tempimo ir stiprinimo pratimus ir išvengti tokių traumų, nei vėliau jas gydyti.
Sėdmenų raumenų skausmas
Sėdmenų raumenų skausmas pasireiškiai diskomfortu ar skausmu sėdmenų srityje. Dažniausios tokio skausmo atsiradimo priežastys yra raumenų pertempimas, patempimas, nuovargis po padidėjusių fizinių krūvių, sėdimas gyvenimo būdas, netaisyklinga laikysena, degeneraciniai pakitimai ar kilęs uždegimas organizme (pvz., išialginė fascija, sėdimojo nervo neuralgija). Taip pat skausmą gali sukelti dubens kaulų lūžiai, navikai ar infekcinės ligos. Diagnostikai svarbu atlikti išsamų fizinį tyrimą, įvertinti kilusio skausmo pobūdį, lokalizaciją ir jį provokuojančius veiksnius. Gali prireikti ir radiologinių tyrimų (rentgeno, magnetinio rezonanso tomografijos), elektromiografijos ar laboratorinių testų. Gydymas priklauso nuo skausmo priežasties ir dažniausiai apimai skausmą malšinančius vaistus, priešuždegiminius preparatus, fizioterapiją, kineziterapiją, kartais - chirurginį gydymą. Svarbu reguliariai atlikti tempimo ir raumenų stiprinimo pratimus, išlaikyti taisyklingą laikyseną, vengti ilgo sėdėjimo periodų ir naudoti ergonomines pagalves ar sėdimasias pagalvėles.
Dubens raumenų skausmas
Dubens raumenų skausmas gali būti labai nemalonus simptomas, pasireiškiantis apatinėje pilvo dalyje ir gaktoje. Jis gali būti nuolatinis ar epizodinis, gerai lokalizuotas ar plintantis. Dažniausios šio skausmo atsiradimo priežastys būna raumenų pertempimas, patempimas, nuovargis po fizinių krūvių, dubens dugno raumenų disfunkcija, dubens uždegiminės ligos (pvz., prostatitas, cistitas), degeneraciniai pakitimai, nervų suspaudimas ar dirginimas. Moterims skausmą gali sukelti ginekologinės problemos, tokios kaip endometriozė ar gimdos mioma. Kilusio skausmo diagnostikai svarbu atlikti išsamų fizinį tyrimą, įskaitant ginekologinį ar urologinį ištyrimą, įvertinti skausmo pobūdį, lokalizaciją, provokuojančius veiksnius. Gali prireikti ir radiologinių tyrimų (ultragarsinio tyrimo, magnetinio rezonanso tomografijos), endoskopinių tyrimų ar laboratorinių testų. Gydymas, kaip visuomet, priklauso nuo skausmo priežasties ir gali apimti skausmą malšinančius vaistus, priešuždegiminius preparatus, hormoninį gydymą, fizioterapiją, kineziterapiją, o kartais ir chirurginį gydymą.
Raumenų ir sąnarių skausmas
Raumenų ir sąnarių skausmas dažnai yra tarpusavyje susiję. Lėtinės sąnarių ligos, tokios kaip osteoartritas, ar reumatoidinis artritas, gali sukelti skausmą ir uždegimą aplink sąnarius, kas savo ruožtu gali lemti padidėjusią raumenų įtampą ir skausmą.
Gydant raumenų ir sąnarių skausmą, svarbu taikyti kompleksinį požiūrį. Rekomenduojama reguliariai mankštintis, kad būtų palaikomas raumenų tonusas ir sąnarių lankstumas. Taip pat gali padėti kineziterapija, masažas ir alternatyvios terapijos, tokios kaip akupunktūra ar chiropraktika.
Be to, svarbu valdyti uždegimą organizme. Tam galima naudoti nesteroidinių vaistų nuo uždegimo, tokių kaip ibuprofenas ar naproksenas. Taip pat rekomenduojama laikytis priešuždegiminės dietos, gausios omega-3 riebalų rūgščių, vaisių, daržovių ir neskaldytų grūdų.
Apibendrinant galima teigti, kad raumenų skausmo gydymas ir prevencija reikalauja holistinio požiūrio, apimančio tinkamą mitybą, fizinį aktyvumą, streso valdymą ir, jei reikia, medikamentinį gydymą. Svarbu atkreipti dėmesį į savo kūno siunčiamus signalus ir laiku kreiptis į gydytoją, jei skausmas išlieka ar stiprėja. Rūpinantis savo raumenų ir sąnarių sveikata, galima išvengti rimtesnių sveikatos problemų ateityje ir užsitikrinti geresnę gyvenimo kokybę.
Raumenų skausmas pagal situaciją
Raumenų skausmas po gripo
Raumenų skausmas po gripo atsiranda dėl virusų sukelto raumenų pažeidimo ir vėliau kilusio uždegimo. Skausmas gali būti bendrinis, apimantis įvairias kūno dalis, ypač nugarą, rankas, kojas. Jis dažnai būna lydimas bendro silpnumo, nuovargio, kartais - karščiavimo. Diagnostikai svarbu įvertinti gripo simptomus, jų trukmę ir sunkumą. Kai kuriems pacientams gali prireikti kraujo tyrimų (bendro kraujo tyrimo, kreatinkinazės lygio nustatymo), kartais - virusologinių tyrimų. Gydymas dažniausiai būna simptominis, apimantis skausmą ir karščiavimą mažinančius vaistus (pvz., paracetamolį, ibuprofeną), gausų skysčių vartojimą, poilsį. Sunkiais atvejais gali prireikti antivirusinių vaistų ar hospitalizacijos. Svarbu neskubėti atnaujinti fizinio krūvio po ligos, tik palengva didinti aktyvumą, vengti perdozuoti simptominių vaistų. Profilaktikai rekomenduojama skiepytis nuo gripo, vengti kontakto su sergančiaisiais, laikytis visų higienos taisyklių.
Raumenų skausmas po sporto
Raumenų skausmas po sporto (dar kartais vadinamas uždelstu raumenų skausmu) yra toks reiškinys, kuris atsiranda praėjus 12-48 valandoms po intensyvios ar neįprastos organizmui fizinės veiklos. Jis pasireiškia raumenų skausmingumu, stangrumu, kartais - net patinimu ar silpnumu. Manoma, kad skausmą sukelia atsiradę mikroskopiniai raumenų pažeidimai ir uždegimas, atsiradę dėl per didelių organizmui krūvių. Norint atmesti kitas tokio raumenų skausmo atsiradimo priežastis, būtina atlikti išsamų paciento fizinį ištyrimą, įvertinti skausmo atsiradimo laiką, lokalizaciją, intensyvumą, sąsajas su konkrečia fizine veikla. Gali prireikti ir ultragarso tyrimo ar magnetinio rezonanso tomografijos, jei pacientui įtariamas rimtesnis raumens pažeidimas. Gydymas dažniausiai būna simptominis, apimantis skausmą malšinančius vaistus, šaltus kompresus, lengvą masažą, tempimo pratimus. Svarbu palengva atnaujinti fizinę veiklą, laipsniškai didinant krūvį. Profilaktikai ateityje rekomenduojama tinkamai apšilti prieš kiekvieną treniruotę, derinti jėgos ir ištvermės pratimus, naudoti tinkamą techniką, reguliariai atlikti tempimo pratimus, leisti raumenims daugiau laiko atsigauti tarp treniruočių.
Raumenų skausmas ir silpnumas
Raumenų skausmas ir silpnumas yra tokie nespecifiniai simptomai, kurie gali atsirasti dėl aibės įvairiausių priežasčių - nuo paprastų raumenų pertempimų iki rimtų sisteminių ligų. Dažniausiai pasitaikančios priežastys yra susijusios su intensyvia fizine veikla, traumomis, infekcinėmis ligomis (pvz., gripas), elektrolitų disbalansu, vaistų šalutiniu poveikiu (pvz., statinų sukeltas raumenų pažeidimas), endokrininėmis ligomis (pvz., skydliaukės funkcijos sutrikimai), mitochondrijų ligomis. Rečiau skausmą ir silpnumą gali sukelti uždegiminės pačių raumenų ligos (pvz., polimiozitas, dermatomiozitas), metabolinės miopatijos, neuropatijos ar centrinės nervų sistemos sutrikimai. Tokių būklių tiksliai diagnozei reikia atlikti išsamią anamnezę, fizinį tyrimą, neurologinį ištyrimą, įvertinti skausmo ir silpnumo atsiradimo aplinkybes, trukmę, progresavimą. Gali prireikti kraujo tyrimų (elektrolitų, skydliaukės funkcijos rodiklių, uždegiminių žymenų, kreatinkinazės), elektromiografijos, raumenų biopsijos, genetinių tyrimų ar vaizdinių tyrimų. Gydymas vėliau visad priklauso nuo tikslios skausmo ir kilusio silpnumo priežasties ir gali apimti simptominį gydymą, priežastinį gydymą, kineziterapiją ir ergoterapiją. Svarbu laiku diagnozuoti ir išgydyti pagrindines skausmą sukeliančias ligas tam, kad būtų galima išvengti antrinių komplikacijų, palaikyti raumenų jėgą ir funkcijas.
Raumenų skausmas ryte
Ryte atsirandantis raumenų skausmas gali būti labai nemalonus ir signalizuoti apie mūsų kūno poreikius ir galimai atsirandančias gilesnes sveikatos problemas. Šis simptomas, dažnai pasitinkantis vos tik pravėrus akis, gali būti įvairių priežasčių pasėkmė. Viena dažniausių - miego metu užsitęsusi nepatogi kūno padėtis, kuri sukelia raumenų įtampą ir spazmus. Kita vertus, rytinis sustingimas ir skausmas gali būti ir rimtesnių sveikatos sutrikimų, tokių kaip fibromialgija ar prasidėjusios uždegiminės raumenų ligos, ženklas. Neretai šis simptomas kamuoja ir tuos, kurie dieną skiria sunkiam fiziniam darbui ar intensyviems sporto užsiėmimams, nesuteikdami raumenims pakankamai laiko atsigauti. Todėl svarbu atidžiai įsiklausyti į savo kūną ir nepraleisti šių kūno siunčiamų signalų. Jei skausmas išlieka ilgesnį laiką ar ima trugdyti kasdienei veiklai, vertėtų pasikonsultuoti su gydytoju ar kineziterapeutu. Specialistas, atlikęs išsamų tyrimą ir įvertinęs skausminių simptomų priežastis, padės parinkti tinkamiausią, individualų gydymo planą. Norėdami palengvinti rytinį diskomfortą, išmėginkite lengvus tempimo pratimus, šiltą dušą ar masažą. Ir nepamirškite, kad kokybiško miego, subalansuotos mitybos ir reguliarios fizinės veiklos derinys - tai raktas į sklandų kūno funkcionavimą ir gerą savijautą nuo pat ryto.
Raumenų skausmas nėštumo metu
Raumenų skausmas nėštumo metu yra labai dažnas reiškinys, kurį sukelia visas kompleksas fiziologinių pokyčių, vykstančių praktiškai vienu metu, moters organizme. Augant gimdai, didėja pilvo raumenų apkrova, o hormoniniai pokyčiai, ypač padidėjęs relaksino ir progesterono kiekis, minkština raiščius, bei sąnarius ir lemia didesnį raumenų imlumą ir polinkį į pažeidimus]. Be to, dėl kūno masės centro pasikeitimo ir padidėjusios apkrovos stuburo struktūroms, nėščiosios dažnai patiria juosmens ir dubens srities raumenų skausmus. Tyrimai rodo, kad beveik 50% nėščiųjų susiduria su raumenų ir kaulų sistemos skausmais, ypač trečiąjį nėštumo trimestrą. Nors dauguma šių skausmų yra gerybinės kilmės ir praeina po gimdymo, svarbu laiku juos diagnozuoti ir skirti tinkamą gydymą, siekiant išvengti komplikacijų ir pagerinti būsimos mamos gyvenimo kokybę. Nefarmakologinės priemonės, tokios kaip kineziterapija, masažas, specialūs diržai ar įtvarai, gali ženkliai palengvinti simptomus ir pagerinti funkcines galimybes. Vis dėlto, esant ryškiai išreikštiems skausmams ar atsiradus neurologinei simptomatikai, reikalinga išsami medicininė apžiūra, o kartais - ir vaistų terapija.
Raumenų skausmas po COVID-19
Atsiradęs raumenų skausmas - tai viena iš dažniausiai pasitaikančių komplikacijų po persirgtos COVID-19 infekcijos. Naujausių tyrimų duomenimis, net iki 20% pacientų, kuriems buvo diagnozuota SARS-CoV-2 infekcija, skundžiasi išliekančiu raumenų skausmingumu praėjus kelioms savaitėms ar net mėnesiams po ligos. Nors tikslus mechanizmas nėra visiškai aiškus, manoma, kad raumenų pažeidimą gali sukelti tiesioginis viruso patekimas į raumens ląsteles per ACE2 receptorius, taip pat imuninės sistemos atsako metu išsiskiriantys uždegiminiai mediatoriai. Be to, ilgalaikis gulėjimas, fizinio aktyvumo sumažėjimas ir su tuo susijęs raumenų silpnėjimas gali prisidėti prie tokio skausminio sindromo išsivystymo. Tyrimai rodo, kad raumenų skausmas dažniau pasireiškia vyresnio amžiaus, nutukusiems, turintiems gretutinių ligų asmenims, taip pat tiems, kuriems COVID-19 infekcija pasireiškė sunkesne forma. Gydant raumenų skausmą po persirgtos COVID-19 infekcijos, svarbu laipsniškai didinti fizinį aktyvumą, taikyti įvairias reabilitacines priemones, tokias kaip kineziterapija, masažas, elektrostimuliacija. Esant poreikiui, galima vartoti ir nesteroidinių vaistų nuo uždegimo ar centrinio poveikio analgetikų.
Raumenų skausmas peršalus
Peršalimo metu patiriamas raumenų skausmas gali būti labai varginantis ir trikdyti kasdienę jūsų veiklą. Šis simptomas dažniausiai atsiranda dėl imuninės sistemos atsako į virusų ar bakterijų sukeltą infekciją, kurio metu išsiskiria uždegiminiai mediatoriai, sukeliantys raumenų skausmingumą. Nors nemalonūs pojūčiai gali kelti nemažą diskomfortą, svarbu nepamiršti, kad poilsis ir tinkama priežiūra yra būtini, norint greičiau pasveikti. Rekomenduojama likti namuose, gerti daug skysčių, vartoti nuskausminamuosius vaistus, tokius kaip paracetamolis ar ibuprofenas, kurie padeda palengvinti raumenų skausmą ir kilusį karščiavimą. Taip pat gali padėti šiltos vonios ar kompresai, lengvas skausmingų raumenų masažas. Svarbu nepersistengti ir leisti organizmui visiškai atsigauti, palaipsniui didinant fizinį aktyvumą. Jei raumenų skausmas išlieka ilgiau nei kelias dienas po peršalimo simptomų išnykimo, yra lydimas aukštos temperatūros ar kitų nerimą keliančių požymių, jau tampa būtina kreiptis į savo šeimos gydytoją. Tai gali būti sunkesnės infekcijos ar komplikacijų, tokių kaip pneumonija ar miokarditas, požymis. Apskritai, rūpinantis savo sveikata, reguliariai sportuojant, sveikai maitinantis ir pakankamai ilsintis, galima sustiprinti imunitetą ir sumažinti peršalimo bei su juo susijusio raumenų skausmo atsiradimo riziką.
Raumenų skausmas ir temperatūra
Raumenų skausmas dažnai yra susijęs su padidėjusia kūno temperatūra. Tai gali būti natūrali organizmo reakcija į uždegimą ar atsiradusią infekciją raumenyse. Karščiavimas padeda organizmui kovoti su infekcija, tačiau taip pat gali sukelti ir diskomfortą ir skausmą.
Norint sumažinti raumenų skausmą, susijusį su padidėjusia kūno temperatūra, rekomenduojama vartoti nuskausminamuosius vaistus, tokius kaip ibuprofenas ar paracetamolis. Taip pat svarbu gerti pakankamai skysčių, kad organizmas neprarastų elektrolitų ir nesusidurtų su kūno ir raumenų dehidratacija. Jei karščiavimas išlieka ilgiau nei keletą dienų ar yra ypač aukštas, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją.
Raumenų skausmo gydymas ir prevencija
Tepalas nuo raumenų patempimo
Tepalai nuo raumenų patempimo yra plačiai naudojami malšinti skausmą ir uždegimą patemptose raumenų srityse. Jie dažnai būna pagaminti iš natūralių ingredientų, tokių kaip mentolis, eukaliptas ar kapsaicinas, kurie pasižymi skausmą malšinančiomis ir uždegimą slopinančiomis savybėmis.
Tačiau svarbu atminti, kad tepalai turėtų būti naudojami tik kaip pagalbinė priemonė gydant raumenų patempimą. Norint visiškai atsigauti, reikia skirti pakankamai laiko poilsiui, taikyti šalčio terapiją pažeistai sričiai ir atlikti tempimo pratimus. Taip pat rekomenduojama pasikonsultuoti su gydytoju ar kineziterapeutu, kuris galėtų patarti dėl tinkamiausio gydymo plano sudarymo
Raumenų skausmas ir vitaminai
Kai kurių vitaminų, ypač D ir B grupės, trūkumas gali prisidėti prie raumenų skausmo atsiradimo. Vitaminas D yra svarbus kalcio įsisavinimui ir kaulų bei raumenų sveikatai. Jo trūkumas gali sukelti raumenų silpnumą ir skausmą. B grupės vitaminai, tokie kaip B12 ir B6, yra būtini nervų sistemos funkcionavimui ir energijos gamybai organizme. Jų trūkumas taip pat gali sukelti raumenų nuovargį ir skausmą.
Norint užtikrinti pakankamą vitaminų kiekį organizme, rekomenduojama laikytis subalansuotos mitybos, įtraukiant į racioną vitamino D ir B grupės vitaminų šaltinius, tokius kaip riebios žuvys, kiaušiniai, pieno produktai, mėsa, ankštiniai augalai ir tamsiai žalios lapinės daržovės. Taip pat galima apsvarstyti vitaminų papildų vartojimą, tačiau prieš tai būtina pasikonsultuoti su gydytoju ar dietologu.
Raumenų skausmas vaikams
Raumenų skausmas yra dažnas nusiskundimas tarp vaikų, ypač tų, kurie intensyviai sportuoja ar dalyvauja įvairiose fizinėse veiklose. Dažniausios raumenų skausmo priežastys vaikams yra per didelis fizinis krūvis, netinkama laikysena, raumens patempimai ar sumušimai. Augimo sukelti skausmai taip pat gali prisidėti prie raumenų diskomforto. Svarbu atkreipti dėmesį į vaiko skundus ir laiku sureaguoti, kad būtų išvengta rimtesnių sveikatos problemų. Gydymas dažnai apima tiesiog poilsį, skausmą malšinančius vaistus, šilumą ar šaltį pažeistai sričiai ir tempimo pratimus. Taip pat svarbu mokyti vaikus tinkamos kūno mechanikos ir raumenų stiprinimo, kad būtų išvengta pakartotinių sužalojimų. Jei skausmas išlieka ar yra labai stiprus, būtina kreiptis į gydytoją tolesniam ištyrimui ir gydymui.
