Reumatinė polimialgija (angl. polymyalgia rheumatica) – tai uždegiminė liga, dažniausiai pasireiškianti vyresnio amžiaus žmonėms virš 50 metų amžiaus. Tai būklė, kuriai būdingas ūmus skausmas peties, klubų srityse ir šlaunų raumenyse. Skausmas, standumas, kartais ir raumenų silpnumas, ypač peties ir klubo srityse, yra pagrindiniai simptomai. Liga yra pakankamai reta ir pasireiškia tik apie 4 iš 1000 asmenų.
Reumatinė polimialgija ir jos simptomai
Reumatinės polimialgijos simptomatika pasižymi aiškiai išreikštu raumenų skausmu ir standumu, kurie ryškiausi būna peties ir klubo srityse. Šie simptomai pasireiškia abipusiai ir gali būti labai intensyvūs, sukeldami ženklų, juntamą diskomfortą bei apribojimus atliekant kasdienines veiklas. Judesių ir raumenų, bei sąnarių standumas būna ryškiausias rytais arba ilgai nejudant, ir gali trukti valandą ar ilgiau. Be to, pacientai gali patirti bendrą nuovargį, silpnumą ir netgi staigų kūno svorio kritimą bei nepaaiškinamą aukštą temperatūrą, kas rodo jau atsiradusį organizmo sisteminį uždegiminį atsaką ligą. Nors ir rečiau, tačiau kai kurie pacientai taip pat gali skųstis sąnarių skausmais, bet, skirtingai nuo reumatoidinio artrito, reumatinė polimialgija nesukelia sąnarių pažeidimo ar jų deformacijų. Šių simptomų atsiradimas dažnai yra staigus, greitai didėjantis per kelias dienas ar savaites, o tai reikalauja nedelsiant kreiptis į sveikatos priežiūros specialistą.
Reumatinės polimialgijos diagnostika
Diagnostinis procesas prasideda nuo išsamios paciento medicininės istorijos analizės, kurioje gydytojas atkreipia dėmesį į simptomų atsiradimo laiką, jų intensyvumą ir trukmę. Tuomet fizinio patikrinimo metu gydytojas atlieka kruopščią peties ir klubo sąnarių bei šalia esančių raumenų apžiūrą, siekiant nustatyti jautrumo ar uždegimo požymius. Taip pat gali būti vertinama paciento galimybė atlikti kasdienes veiklas ir raumenų jėgą.
Laboratoriniai tyrimai atliekami siekiant patvirtinti uždegiminio proceso buvimą organizme ir apibrėžti jo intensyvumą. C-reaktyviojo baltymo (CRB) ir eritrocitų nusėdimo greičio (ENG) tyrimai parodo tokį aktyvų uždegimą organizme. Nors šie tyrimai nėra specifiški tik reumatinės polimialgijos diagnozei, jų rezultatai, derinant su kitais klinikiniais požymiais, padeda nustatyti tikslesnę diagnozę.
Papildomai gali būti atliekami kitokie tyrimai, pavyzdžiui, ultragarso tyrimas ar magnetinio rezonanso tomografija (MRT), kad būtų galima įvertinti minkštųjų audinių ir sąnarių būklę. Šie tyrimai padeda atmesti kitas sąlygas, kurios gali sukelti panašius simptomus, pavyzdžiui, osteoartritą ar reumatoidinį artritą.
Svarbu paminėti, kad reumatinė polimialgija kartais gali būti susijusi su milžiniškų ląstelių arteritu, todėl, atliekant diagnostiką, gydytojai taip pat atidžiai įvertina bet kokius galvos skausmo, žandikaulio skausmo ar regos problemų simptomus.
Gydymas
Reumatinės polimialgijos gydymo pagrindą sudaro sisteminga kortikosteroidų terapija, kurios esmė – greitai sumažinti uždegimą ir susijusį skausmą, taip pagerinant paciento gyvenimo kokybę per kuo trumpesnį laiko tarpą. Kortikosteroidai, tokie kaip prednizolonas, yra pirmojo pasirinkimo medikamentai tokiose situacijose, dėl jų efektyvumo mažinant simptomus ir uždegiminį organizmo atsaką.
- Prednizolonas: Prednizolono pradinė dozė įpaprastai siekia 15-20 mg per dieną, ir yra nustatoma siekiant greitai sukontroliuoti atsiradusius simptomus. Ši dozė laikoma optimalia daugumai pacientų, užtikrinant, kad gydymo pradžioje būtų pasiektas maksimalus poveikis. Paciento būklės pagerėjus, dozė palaipsniui mažinama iki mažiausios efektyvios dozės, siekiant išvengti ilgalaikio kortikosteroidų vartojimo šalutinių poveikių. Gydymo trukmė yra individuali ir gali svyruoti nuo kelių mėnesių iki metų, priklausomai nuo paciento atsako į gydymą ir ligos eigos.
- Kiti kortikosteroidai: Nors prednizolonas yra labiausiai paplitęs pasirinkimas šių dienų medicinoje, kai kuriais atvejais gali būti pasirenkami ir kiti kortikosteroidai, tokie kaip deksametazonas ar metilprednizolonas. Pasirinkimas priklauso nuo įvairių veiksnių, įskaitant paciento individualų atsaką į gydymą, galimą šalutinį poveikį ir bendrą sveikatos būklę. Visų pirma, svarbu atsižvelgti į kortikosteroidų naudos ir rizikos santykį, ypač vertinant galimas ilgalaikio vartojimo komplikacijas, tokias kaip osteoporozė, cukrinis diabetas, hipertenzija ir infekcijų rizikos padidėjimas.
Be kortikosteroidų terapijos, reumatinės polimialgijos gydymo planas gali apimti papildomas priežiūros priemones, pavyzdžiui, kineziterapiją ir mitybos korekciją, siekiant pagerinti bendrą paciento fizinę būklę ir sumažinti kortikosteroidų terapijos šalutinį poveikį. Taip pat gali būti rekomenduojami kaulų tankio tyrimai ir kalcio bei vitamino D papildai osteoporozės prevencijai.
Labai svarbu nuolat stebėti paciento atsaką į gydymą ir prisitaikyti prie bet kokių klinikinių pokyčių.
Ligos stebėjimas ir priežiūra
Tiksli ir nuosekli paciento būklės stebėsena leidžia laiku koreguoti gydymo planą, užtikrinant, kad terapijos nauda maksimaliai viršytų su ja susijusią riziką.
- Kraujo Tyrimai: Reguliariai atliekami kraujo tyrimai yra būtini norint stebėti paciento atsaką į kortikosteroidų terapiją ir anksti nustatyti galimai kylantį šalutinį jų vartojimo poveikį. Pilnas kraujo kiekio tyrimas padeda įvertinti bendrą sveikatos būklę, o kepenų funkcijos tyrimai yra svarbūs nustatant kortikosteroidų poveikį kepenų veiklai. Serumo gliukozės matavimai taip pat yra būtini, kadangi kortikosteroidai gali padidinti cukraus kiekį kraujyje.
- Kaulų Tankio Skenavimas: Dėl ilgalaikio kortikosteroidų vartojimo padidėja osteoporozės rizika, todėl būtinas reguliarus kaulų tankio skenavimas (densitometrija). Tai leidžia anksti identifikuoti kaulų retėjimą ir imtis reikiamų prevencinių priemonių, tokių kaip kalcio ir vitamino D papildomas vartojimas, bei tinkamo gydymo, kad būtų sumažinta galimų lūžių atsiradimo rizika.
- Oftalmologinis Tyrimas: Ilgai vartojant kortikosteroidus, būtina atidžiai stebėti pacientų akių būklę, nes gali išsivystyti kataraktos ar glaukomos, kurios ne tik pamažu blogina regėjimo kokybę, bet ir gali lemti visišką regėjimo praradimą. Reguliarios oftalmologinės apžiūros padeda anksti nustatyti šiuos atsirandančius pakitimus ir imtis reikiamų gydymo ar korekcijos priemonių.
- Papildomi Stebėjimo Aspektai: Labai svarbu atkreipti dėmesį į paciento psichologinę būklę, nes ilgalaikis skausmas ir gydymo šalutinis poveikis gali turėti įtakos emocinei jo sveikatai. Psichologinė parama ir tinkama informacija apie ligą bei jos valdymą gali padėti sumažinti nerimą ir tokiu būdu pagerinti paciento gyvenimo kokybę.
Kaip išvengti reumatinės polimialgijos?
Nors reumatinės polimialgijos priežastys visiškai nėra aiškios, tam tikros prevencinės priemonės ir gyvensenos pokyčiai gali padėti sumažinti susirgimo riziką arba palengvinti jau pasireiškusios ligos eigą.
- Fizinis Aktyvumas: Reguliari fizinė veikla yra neatsiejama sveikos gyvensenos dalis ir gali turėti teigiamą poveikį ne tik bendrai sveikatai, bet ir specifiškai reumatinės polimialgijos profilaktikai. Vidutinio intensyvumo pratimai, tokie kaip greitas ėjimas, plaukimas ar dviračių sportas, padeda palaikyti optimalų sąnarių judrumą ir stiprina viso kūno raumenis, taip sumažinant potencialią uždegimų atsiradimo riziką ir skausmus. Be to, reguliarus mankštinimasis skatina geresnę kraujotaką ir padeda palaikyti stabilų svorį, kuris yra svarbus uždegiminėms sąlygoms valdyti.
- Subalansuota Mityba: Mityba, kurioje gausu uždegimą mažinančių maisto produktų, tokie kaip švieži vaisiai, daržovės, žuvys, kurios yra turtingos omega-3 riebalų rūgščių ir viso grūdo produktai, gali padėti moduliuoti organizmo uždegiminį atsaką ir sumažinti reumatinės polimialgijos riziką. Svarbu vengti per didelio sočiųjų riebalų ir cukrų suvartojimo, kurie gali skatinti uždegimus ir svorio padidėjimą.
- Nerūkymas ir Alkoholio Vartojimo Kontrolė: Rūkymas ir alkoholio vartojimas yra susiję su didesne uždegiminių ligų, įskaitant reumatinę polimialgiją, rizika. Metus rūkyti ir sumažinus alkoholio suvartojimą, galima ne tik sumažinti šios ligos, bet ir kitų sveikatos sutrikimų riziką.
Prognozė
Reumatinės polimialgijos prognozė dažniausiai yra palanki. Laiku pradėjus ir tinkamai vykdant gydymą, dauguma pacientų patiria simptomų pagerėjimą per kelias savaites ar mėnesius. Svarbu pabrėžti, kad, nepaisant dažnai teigiamos ligos eigos, kai kuriems asmenims gali prireikti ilgalaikio kortikosteroidų vartojimo, kad būtų išlaikyta simptomų kontrolė.
Nepaisant žemos pakartotinės ligos atsiradimo rizikos, svarbu atlikti reguliarų sveikatos būklės stebėjimą, kad būtų užkirstas kelias galimam uždegimo atsinaujinimui ir įvertinti gydymo šalutinį poveikį.
