Riešo kanalo sindromas (angl. Carpal Tunnel Syndrome, CTS) yra dažnai pasitaikanti neurologinė liga, kuri pasireiškia viduriniojo nervo suspaudimu riešo srityje. Šis nervas eina per siaurą anatominį tunelį, vadinamą riešo kanalu, kurį formuoja kaulai ir raiščiai. Riešo kanalo sindromas yra vienas iš dažniausių periferinių nervų sutrikimų, sukeliantis nemalonius simptomus ir ženkliai paveikiantis kasdienę pacientų veiklą.
Riešo kanalo anatomija
Tai svarbi rankosi anatominė struktūra, jungianti dilbį su plaštaka. Šis kanalas yra tarsi siauras praėjimas riešo srityje, pro kurį eina vidurinysis nervas ir devynios lenkiamosios pirštų bei nykščio sausgyslės. Kanalo sienos yra sudarytos iš kaulų ir raiščių, kurie suformuoja tvirtą tunelį.
Kanalą iš plaštakos pusės riboja slankioji kremzlė (lot. retinaculum flexorum), tvirta raiščių juosta, kuri dengia kanalo priekinę dalį. Ši kremzlė apsaugo po ja esančias struktūras ir palaiko riešo stabilumą. Slankioji kremzlė prisitvirtina prie kaulinių riešo kanalo sienelių abiejose pusėse.
Kitoje kanalo pusėje, arčiau dilbio, yra riešo kaulai, sudarantys kietąjį kanalo pagrindą. Šie kaulai išsidėstę dviem eilėmis po keturis ir vieną kaulą:
- Pirmoje eilėje: laivakaulis (lot. os scaphoideum), pusmėnulis kauliukas (lot. os lunatum), trikampis kauliukas (lot. os triquetrum) ir žirninis kauliukas (lot. os pisiforme);
- Antroje eilėje: trapecinis (lot. os trapezium), trapecoidinis (lot. os trapezoideum), didysis daugiakampis (lot. os capitatum) ir kabliukas (lot. os hamatum).
Tarp šių kaulų yra nedideli tarpkauliniai sąnariai, leidžiantys riešui atlikti sudėtingus judesius, tokius kaip lenkimas, tiesimas, sukimas ir šoninis judesys.
Kanalo viršų dengia tvirtas skersinis riešo raištis (lot. ligamentum carpi transversum), dar žinomas kaip riešo laikantysis raištis. Šis raištis eina nuo kaulinių kanalo sienų vienoje pusėje iki kitos, suformuodamas tvirtą kanalo stogą. Skersinis riešo raištis ne tik apsaugo kanalo turinį, bet ir neleidžia sausgyslėms ir nervams išsigaubti į išorę, kai atliekami riešo judesiai.
Per riešo kanalą eina vidurinysis nervas (lot. nervus medianus) – vienas iš svarbiausių rankos nervų. Šis nervas prasideda kaklo srityje, eina žemyn per žastą ir dilbį, kol pasiekia riešo kanalą. Kanale nervas atsiduria tarp sausgyslių ir kaulų, o tai labai padidina jo pažeidžiamumą. Vidurinysis nervas inervuoja nykštį, rodomąjį, vidurinįjį ir pusę žiedinio pirštų, suteikdamas jiems jutimą ir kontroliuodamas raumenų funkciją.
Kartu su viduriniu nervu, šiuo kanalu eina devynios lenkiamosios plaštakos pirštų ir nykščio sausgyslės. Jos priklauso giliosioms ir paviršinėms lenkiamosioms raumenų grupėms, kurios leidžia pirštams ir nykščiui susilenkti. Sausgyslės kanale yra susigrupavusios ir apgaubtos tenosinoviumo – plono ir slydimą palengvinančio dangalo.
Dėl riešo kanalo siaurumo, net nedidelis audinių patinimas ar sausgyslių bei jų dangalų patologiniai pokyčiai gali sukelti spaudimo padidėjimą kanale. Tai savo ruožtu suspaudžia vidurinįjį nervą, sutrikdo jo funkciją ir sukelia riešo kanalo sindromo simptomus – skausmą, tirpimą, dilgčiojimą ir silpnumą plaštakoje bei pirštų srityje. Ilgalaikis šio nervo suspaudimas gali lemti jau negrįžtamą pažeidimą ir dalinį ar visišką rankos funkcijos sutrikimą.
Riešo kanalo sindromo atsiradimo priežastys
Šis sindromas gali išsivystyti dėl įvairių priežasčių, įskaitant:
- Pasikartojantys judesiai: ilgalaikis pasikartojančių plaštakos ir riešo judesių atlikimas gali padidinti riešo kanalo sindromo atsiradimo riziką.
- Anatominiai ypatumai: paveldėtas siauras riešo kanalas ar kitos anatominės anomalijos gali lemti viduriniojo nervo suspaudimą.
- Sveikatos būklės: tam tikros ligos, tokios kaip cukrinis diabetas, skydliaukės sutrikimai, reumatoidinis artritas, ar nėštumas, gali padidinti sindromo atsiradimo riziką.
- Traumos: riešo srities traumos, ar lūžiai gali tiesiogiai pažeisti vidurinį nervą ar sukelti jo suspaudimą dėl kilusio patinimo.
Rizikos veiksniai
- Uždegiminės ligos: lėtinės uždegiminės būklės, tokios kaip reumatoidinis artritas, podagra ar psoriazinis artritas, gali sukelti sausgyslių patinimą ir uždegimą riešo kanale, taip didinant nervo suspaudimo tikimybę.
- Hormoniniai pokyčiai: nėštumo metu ar menopauzės laikotarpiu organizme padidėja skysčių susilaikymas, dėl to gali patinti riešo srities audiniai ir suspausti vidurinį nervą.
- Endokrininės ligos: cukrinis diabetas, skydliaukės ligos ar kitos endokrininės patologijos gali paveikti nervų sistemos funkciją ir padidinti riešo kanalo sindromo atsiradimo riziką.
- Metaboliniai sutrikimai: medžiagų apykaitos ligos, pavyzdžiui, amiloidozė ar mukopolisacharidozės, gali sukelti nenormalių medžiagų kaupimąsi ir spaudimą riešo kanale.
- Anatominis polinkis: įgimtas siauras riešo kanalas, neįprastos raumenų ar raiščių struktūros padidina nervo suspaudimo riziką.
- Nutukimas: antsvorio turintys asmenys taip pat turi didesnę riziką dėl riebalinio audinio pertekliaus, kuris gali spausti nervą riešo srityje.
- Pasikartojantys judesiai: ilgalaikis darbas, susijęs su pasikartojančiais plaštakos ir riešo judesiais (pvz., pastovus kompiuterio klaviatūros naudojimas, muzikos instrumentų grojimas, mechaninis darbas), didina sindromo atsiradimo tikimybę dėl sausgyslių perkrovos ir dėl to kylančio uždegimo.
- Traumos: riešo lūžiai, išnirimai ar stiprūs sumušimai gali tiesiogiai pažeisti vidurinį nervą arba sukelti potrauminį patinimą, suspaudžiantį šį nervą.
Sindromo simptomai
Šio riešo sindromo simptomai paprastai vystosi palaipsniui ir gali pasireikšti tiek dienos, tiek nakties metu:
- Tirpimas ir dilgčiojimas: dažniausiai jaučiamas nykščio, rodomojo, viduriniojo ir dalies žiedinio pirštų galiukuose, tačiau gali plisti į delną ir netgi į visą ranką.
- Silpnumas ir koordinacijos stoka: susilpnėjusi rankos jėga apsunkina kasdienių veiklų atlikimą, pavyzdžiui, smulkių objektų laikymą ar manipuliavimą jais.
- Naktiniai simptomai: daugeliui pacientų simptomai būna intensyvesni naktį, trikdantys miegą. Tai gali būti susiję su rankos padėtimi miego metu arba hormoniniais pokyčiais.
- Skausmas: gali plisti nuo riešo iki rankos ar net peties, būti aštrus, šaudantis arba nuolatinis.
Ligos diagnostika ir gydymas
Diagnozuojant riešo kanalo sindromą, gydytojai pirmiausia atlieka išsamų fizinį ištyrimą, įvertina simptomus ir gali paskirti papildomus tyrimus, tokius kaip elektros diagnostika ar vizualiniai tyrimai (rentgenas, ultragarsas, MRT).
Gydymo metodai priklauso nuo simptomų sunkumo ir dažniausiai apima:
- Konservatyvias priemones: riešo įtvarus, ergonominius pakeitimus, kineziterapiją, nesteroidinių vaistų nuo uždegimo vartojimą.
- Vietines injekcijas: kortikosteroidų injekcijos į riešo kanalą gali sumažinti uždegimą ir palengvinti simptomus.
- Chirurginį gydymą: jei konservatyvus gydymas neveiksmingas, atliekama operacija, kurios metu atlaisvinamas suspaustas nervas, praplečiant riešo kanalą.
Riešo kanalo sindromas ir kineziterapija
Kineziterapija yra vienas iš svarbiausių konservatyvaus riešo kanalo sindromo gydymo metodų. Jos tikslas – sumažinti skausmą, pagerinti riešo funkciją ir sustabdyti ligos progresavimą. Kineziterapija apima įvairias pratimų rūšis, skirtas stiprinti gretutinius raumenis, didinti sąnarių paslankumą ir gerinti nervų sistemos funkciją.
Tempimo pratimai
Vienas iš pagrindinių kineziterapijos komponentų yra tempimo pratimai, skirti sumažinti įtampą riešo kanale ir pagerinti viduriniojo nervo paslankumą. Šie pratimai apima:
- Riešo lenkiamųjų raumenų tempimą: atliekamas švelniai lenkiant riešą atgal ir tempiamą poziciją išlaikant 15-30 sekundžių. Tai padeda atpalaiduoti raumenis ir sumažinti spaudimą nervui.
- Viršutinės galūnės nervų tempimą: atliekami pratimai, kurių metu švelniai tempiamas vidurinysis nervas per visą jo eigą nuo kaklo iki plaštakos. Šie pratimai gerina nervo paslankumą ir kraujotaką.
- Krūtinės ląstos ir kaklo raumenų tempimą: įtampa kaklo ir pečių juostos srityje gali prisidėti prie ligos simptomų, todėl svarbu atlikti tempimo pratimus ir šiose zonose.
Jėgos pratimai
Kita svarbi kineziterapijos dalis yra jėgos pratimai, skirti stiprinti plaštakos ir dilbio raumenis. Stipresni raumenys geriau palaiko riešo struktūras ir sumažina krūvį sausgyslėms bei nervui. Šie pratimai apima:
- Riešo lenkiamųjų ir tiesiamųjų raumenų stiprinimą: naudojant nedidelius svorius ar tamprias gumas, atliekami pasipriešinimo pratimai, lavinantys riešo raumenų jėgą ir ištvermę.
- Plaštakos raumenų stiprinimą: naudojant specialius treniruoklius ar terapinį molį, atliekami pratimai, stiprinantys smulkiuosius plaštakos raumenis.
- Dilbio raumenų stiprinimą: sukamieji dilbio judesiai su pasipriešinimu padeda stiprinti raumenis, palaikančius riešo stabilumą.
Judesių amplitudės didinimas
Sindromo metu dėl skausmo ir patinimo gali sumažėti riešo judesių amplitudė. Kineziterapija padeda atkurti normalią sąnario judėjimo apimtį naudojant:
- Aktyvius riešo judesius: pacientas skatinamas atlikti riešo lenkimo, tiesimo, sukimo ir šoninio judesio pratimus iki pilnos amplitudės ribos.
- Pasyvius tempimo pratimus: kineziterapeutas švelniai tempia riešą į galutinės amplitudės padėtį, padėdamas atpalaiduoti sutrumpėjusius raumenis ir raiščius.
- Funkcinius judesius: atliekami kasdienių veiklų imitavimo pratimai, siekiant pagerinti riešo funkciją ir koordinaciją.
Ergonomika ir naudojimo modifikacijos
Kineziterapeutas taip pat moko pacientus, kaip pritaikyti ergonominius principus kasdienėje veikloje ir darbo vietoje, siekiant sumažinti krūvį riešui ir nervui. Tai apima:
- Darbo vietos pritaikymą: patariama reguliuoti kėdės aukštį, klaviatūros ir pelės padėtį, kad riešas būtų neutralioje padėtyje.
- Tinkamų įrankių parinkimą: rekomenduojama naudoti ergonomiškus įrankius, turinčius storesnę rankeną ir nereikalaujančius stipraus suspaudimo.
- Pertraukų planavimą: skatinama daryti reguliarias pertraukas atliekant pasikartojančius judesius ir atlikti riešo tempimo pratimus.
Sunkesniais atvejais, kai konservatyvus gydymas neveiksmingas, gali būti indikuotinas chirurginis viduriniojo nervo atlaisvinimas.
Svarbu pažymėti, kad kiekvieno paciento riešo kanalo sindromo gydymas yra individualus, priklausantis nuo ligos sunkumo, simptomų trukmės ir gretutinių sveikatos sutrikimų.
Riešo Kanalo Sindromo Gydymas Vaistais
Riešo kanalo sindromo gydymui vaistais dažniausiai pasirenkami nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, tokie kaip ibuprofenas ar naproksenas, kurie padeda mažinti skausmą ir uždegimą riešo srityje. Kartais, esant stipresniam uždegimui ar intensyvesniems simptomams, gydytojas gali paskirti gliukokortikoidų, pavyzdžiui, prednizolono, injekcijas tiesiai į riešo kanalą. Šios injekcijos gali greitai sumažinti uždegimą ir palengvinti simptomus, tačiau jų poveikis dažniausiai yra laikinas. Svarbu atkreipti dėmesį, kad ilgalaikis šių stiprių vaistų vartojimas gali sukelti šalutinius poveikius, todėl jie turėtų būti naudojami tik pagal gydytojo nurodymus ir ne ilgiau, nei yra būtina.
Riešo kanalo sindromo chirurginis gydymas
Riešo kanalo sindromo chirurginis gydymas, dar vadinamas riešo kanalo atlaisvinimu, yra jau invazinė procedūra, atliekama siekiant sumažinti spaudimą viduriniajam nervui ir pašalinti sindromo simptomus. Operacija paprastai indikuotina, kai konservatyvus gydymas, toks kaip kineziterapija, nešiojamas naktinis įtvaras ar vietinės kortikosteroidų injekcijos, neduoda teigiamų rezultatų arba kai yra ryškus nervo funkcijos sutrikimas ir atsiradęs raumenų silpnumas.
Operacijos metu atliekamas nedidelis pjūvis priekiniame riešo paviršiuje, virš riešo kanalo. Chirurgas atsargiai praskiria odą, poodį ir kitus minkštuosius audinius, kol pasiekia skersinį riešo raištį (lot. ligamentum carpi transversum), sudarantį riešo kanalo stogą. Specialiais instrumentais šis raištis perpjaunamas išilgai, taip atlaisvinant po juo esantį vidurinį nervą ir sausgysles. Padidinus kanalo tūrį ir sumažinus spaudimą nervui, palaipsniui išnyksta sindromo sukeliami simptomai – skausmas, tirpimas, dilgčiojimas ir raumenų silpnumas.
Operacija paprastai atliekama vietiniu nuskausminimu, naudojant vietinę nejautrą riešo srityje, tačiau kartais gali būti taikoma pilna nejautra ar bendra anestezija. Po procedūros ant žaizdos uždedamas sterilus tvarsčių įtvaras, imobilizuojantis riešą. Pacientas skatinamas pirštus pradėti judinti iškart po operacijos, o riešo judesius atkurti palaipsniui, priklausomai nuo gijimo eigos ir chirurgo rekomendacijų.
Dažniausiai užduodami klausimai
Riešo tunelinis sindromas ir masažas - ar gali padėti?
Nors masažas negali visiškai išgydyti riešo tunelinio sindromo, jis gali būti veiksmingas kaip papildoma terapijos forma, padedanti sumažinti simptomus ir pagerinti rankos funkciją. Masažo procedūros gali padėti atpalaiduoti įsitempusius rankos ir riešo raumenis, taip pat pagerinti kraujotaką pažeistoje srityje. Tai savo ruožtu gali sumažinti uždegimą ir skausmą, kurį sukelia atsiradęs nervo suspaudimas. Tačiau svarbu, kad masažas būtų atliekamas kvalifikuoto terapeuto, kuris supranta riešo kanalo sindromo anatomiją ir dinamiką. Tinkamai atliekamas masažas gali padėti atpalaiduoti riešo kanale suspaustą vidurinįjį nervą, tačiau jis turėtų būti derinamas su kitomis gydymo priemonėmis, tokiais kaip poilsis, mankšta, kineziterapija ir, jei reikia, medicininė intervencija.
Ar gali atsirasti riešo kanalo sindromas būtent nėštumo metu?
Nėštumas yra vienas iš žinomų riešo kanalo sindromo rizikos veiksnių. Nėščiosioms šis sindromas gali išsivystyti dėl kūne vykstančių hormoninių pokyčių, skysčių susilaikymo, svorio priaugimo ir kūno padėties pokyčių. Dažniausiai riešo kanalo sindromo simptomai pasireiškia trečiajame nėštumo trimestre ir apima dilgčiojimą, tirpimą, skausmą ar silpnumą plaštakoje bei pirštų srityse. Po gimdymo daugeliu atvejų simptomai išnyksta savaime per keletą savaičių ar mėnesių, tačiau kai kurioms moterims jie gali tapti ir lėtiniais. Nėščiosioms, kurioms pasireiškia šie simptomai, rekomenduojama kreiptis į gydytoją dėl tinkamo gydymo paskyrimo.
